Pradėkime nuo įvykių chronologijos – ji svarbi norint suprasti šios situacijos priežastis.
Dar pernai kultūros bendruomenė viešu laišku, adresuotu Prezidentui ir politinėms partijoms, atkreipė dėmesį į „Naujojo aušros“ (NA) judėjimo keliamas grėsmes. Tąsyk beveik visos partijos deklaravo, kad su šiuo juodųjų politinių technologijų kūriniu nebendradarbiaus.
Tačiau pirmosios koalicijos formavimo metu pažadai buvo sulaužyti. Kultūros bendruomenė dar garsiau įspėjo apie pavojus, priminė panašias situacijas Europoje. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Slovakija: ten, įtraukus analogišką judėjimą į koaliciją ir patikėjus jam kultūros ministeriją, vos po kelių mėnesių prasidėjo cenzūra, kultūros lauko „valymai“ ir sprendimai, kreipiantys šalį Rusijos link.
Šiandien Lietuvoje matome tuos pačius požymius: tyrimus dėl partijų finansavimo pažeidimų, teisėsaugos susidomėjimą judėjimo lyderiais, bandymus daryti įtaką žiniasklaidai, spaudimą ministrams priimti partinius narius. Net Prezidentas, jo patarėjai ir dalis socialdemokratų įvardijo NA kaip grėsmę, tačiau perspėjimai buvo ignoruojami.
Kai per vieną naktį šiam judėjimui buvo atiduota kultūros sritis – kilo natūralus pasipriešinimas. Asmenybė, paskirta ministru, – tik pasekmė. Tikroji problema – politinio elito negebėjimas prisiimti atsakomybės ir sustabdyti augančią grėsmę.
Vizualinis teatras „KOSMOS THEATRE“ iškart išreiškė savo poziciją: atsisakėme bendradarbiavimo su Prezidentūros kanceliarija ir prisijungėme prie šio pasipriešinimo. Tai ne emocinis gestas – tai principinė laikysena. Matome destruktyvų NA veikimą, keliantį grėsmę Lietuvos saugumui, laisvei ir demokratijai.
Nuo nepotizmo ir teisėsaugos diskreditavimo iki bandymų menkinti paramą Ukrainai, NATO patikimumą ir kultūros bendruomenę – tai sisteminė destrukcija. Todėl kartu su Raseinių krašto istorijos muziejumi, Raseinių Marcelijaus Martinaičio biblioteka, Raseinių kultūros centru ir kitais aktyviais raseiniškiais jungiamės prie šio judėjimo „Ne NA kultūroje“.
Teiginiai, kad Lietuvos kultūra „degraduoja“, neturi nieko bendra su realybe.
Lietuvos kūrėjai pelno pasaulinius apdovanojimus, dalyvauja prestižiniuose renginiuose, o Prancūzija pasirinko būtent Lietuvą savo kultūros programai – per kelis mėnesius įvyko daugiau nei 800 mūsų kultūrą pristatančių renginių.
Raseiniuose taip pat netrūksta gyvybės:
- Ansamblis „Dubysa“ pelnė „Aukso paukštės“ apdovanojimą.
- Raseinių krašto istorijos muziejus surengė nacionalinės reikšmės renginį – partizano Petro Bartkaus-Žadgailos 100-mečio jubiliejų.
- Jau šeštus metus vyks šiuolaikinės muzikos festivalis „Unseen Notes“, suburiantis Lietuvos ir užsienio atlikėjus.
Visa tai – gyvos, augančios kultūros įrodymai. Problemų yra, bet jas reikia spręsti skaidriai ir kūrybiškai, o ne griaunant pamatines vertybes.
Todėl kviečiame visus piliečius, nepriklausomai nuo pažiūrų, šį sekmadienį:
🕑 14 val. Žemaičio aikštėje – išgirsti M. K. Čiurlionio muziką, diriguojamą pasaulinio lygio dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos.
🎬 15 val. Raseinių krašto istorijos muziejuje – pamatyti kraštiečio Vytauto Puidoko filmą „Murmančios širdys“, apdovanotą „Sidabrine gerve 2025“, ir po jo pasikalbėti su režisieriumi apie realybę ir kultūrą.
Tekstas parengtas pagal Dariaus Vizbaro pranešimą spaudai
