Jau nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios mokesčių reforma, kuri daliai gyventojų gali padidinti mokestinę naštą. Tačiau teisės firmos „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujančioji partnerė Saulė Dagilytė sako, kad ir naujoje sistemoje išliks teisėtų bei ekonomiškai pagrįstų būdų mokėti mažiau.
Ką svarbu žinoti?
Metinis pajamų krepšelis: pagrindinė naujovė
Didžiausias pokytis – metinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) krepšelis. Į jį bus sumuojamos įvairių rūšių pajamos: darbo užmokesčio, individualios veiklos ir dalis kitų, kurioms taikomi progresiniai tarifai.
GPM tarifai pagal metines pajamas:
- iki 36 VDU – 20 %
- nuo 36 iki 60 VDU – 25 %
- virš 60 VDU – 32 %
Tas pats principas taikomas pajamoms iš turto nuomos, nekilnojamojo turto pardavimo ar autorinių atlyginimų, nebent jų suma neviršija 12 VDU – tuomet taikomas 15 % GPM tarifas.
Išimtys, nepatenkančios į krepšelį:
- dividendai (15 % GPM),
- pajamos iš ne biržoje įsigytų ir daugiau nei 5 metus turėtų akcijų ar dalių pardavimo,
- pajamos, gautos su verslo liudijimu (iki 50 tūkst. eurų),
- kiti įstatyme numatyti atvejai.
S. Dagilytė pažymi, kad būtent šios išimtys atveria galimybių teisėtai optimizuoti mokesčius.
Veiklos forma gali nulemti, kiek mokesčių sumokėsite
Ekspertė akcentuoja, kad daliai savarankiškai dirbančių gyventojų gali būti naudinga veiklą perkelti į juridinį asmenį. Taip pajamos gali būti išmokamos kaip paskirstytas pelnas, kuriam taikomas tik 15 % GPM tarifas.
Be to, nuo sausio įsigalios lengvata: naujos įmonės, kurių pajamos neviršija 300 tūkst. eurų per metus, pirmuosius dvejus metus nemokės pelno mokesčio.
„Riba tarp teisėto mokesčių planavimo ir piktnaudžiavimo kartais būna labai plona. Vis dėlto naujoji reforma numato priemones, kuriomis gyventojai gali pasinaudoti legaliai“, – sako S. Dagilytė.
Individuali veikla: kai kuriems mokesčiai gali šoktelėti
Šiandien individualią veiklą vykdantys asmenys, ypač taikantys 30 proc. išlaidų atskaitymą, dažnai moka palankų GPM tarifą. Tačiau nuo kitų metų pajamos, viršijančios 42,5 tūkst. eurų, pateks į metinį pajamų krepšelį ir gali būti apmokestinamos iki 32 %.
Todėl veiklą vykdantiems asmenims gali būti naudinga:
- steigti mažąją bendriją ar UAB,
- pajamas struktūruoti kaip dividendus (15 % GPM),
- pasinaudoti naujų įmonių pelno mokesčio lengvata.
Nuomos ir skolinimo pajamos: kada verta steigti įmonę?
Komercinio nekilnojamojo turto nuoma negali būti vykdoma su verslo liudijimu, todėl šią veiklą vykdantiems gyventojams gali būti tikslinga steigti įmonę – ypač jei nuomos pajamos didelės.
Tas pats galioja ir pajamoms iš skolinamų lėšų. Jei palūkanos reikšmingos, jos taip pat gali patekti į progresinių tarifų zoną (25–32 %).
Įmonės steigimas tokiais atvejais leidžia:
- sumažinti GPM,
- aiškiai atskirti asmens ir veiklos turtą,
- sukurti tvarią verslo struktūrą.
Investicinė sąskaita – palanki investuotojams
Investicinė sąskaita leidžia nekaupti GPM prievolės tol, kol pinigai neišsiimami asmeniniam naudojimui.
Net ir išsiėmus, jiems taikomas 15 % GPM, o ne progresinis tarifas.
Tinka investicijoms į:
- listinguojamas akcijas,
- obligacijas,
- investicinius fondus.
Netinka:
- kriptovaliutoms,
- nelistinguojamoms obligacijoms.
Holdingas – sprendimas turint kelių verslų
Turint kelias įmones ar plečiant veiklas, dažnai patrauklu kurti holdingą. Jis leidžia:
- be papildomų mokesčių reinvestuoti pelną,
- parduoti valdomas įmones neapmokestinant pelno,
- konsoliduoti įmonių nuostolius.
GPM prievolė atsiranda tik tuomet, kai akcininkai išsiima pelną kaip fiziniai asmenys.
Ekspertės žinutė: pasiruošti būtina
S. Dagilytė pabrėžia, kad kiekvienas žmogus turi teisę rinktis mokestiniu požiūriu palankiausią veiklos formą. Svarbu tik tai, kad pasirinktas modelis būtų realus ir atitiktų tikrąją veiklą.
„Reforma ateina labai greitai, todėl gyventojai turėtų įsivertinti savo pajamų struktūrą, veiklos formą ir apsvarstyti, kokie pokyčiai būtų racionaliausi“, – sako ekspertė.
