Jonas Brigys, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos bibliotekininkas
Istorija mėgsta netikėtus posūkius, paradoksalias situacijas. Lietuvos valstybingumo aušra, LDK stiprėjimas susiję su kova prieš riterius kryžininkus, bandžiusius kalaviju apkrikštyti nenuolankius pagonis. Vis tik XIV a. pabaigoje Lietuva nevisai savo noru priėmė krikštą, pasirinko Vakarų Europos kultūros perėmimo kelią, tapo paskutine krikščioniška Europos valstybe. Istorijos paradoksas – tiek XIX a. vyskupo Motiejaus Valančiaus įkvėptoje kovoje už teisę savo knygas spausdinti įprastu lotynišku šriftu, tiek XX a. antrojoje pusėje neginkluotame pasipriešinime prieš sovietinę santvarką stipriausią atramą tauta rado Bažnyčioje, tikėjime, prieš kurį taip atkakliai kovota prieš 600 metų. Taip istorija patvirtino, kad Lietuvos krikštas buvo teisingas LDK valdovų sprendimas, ne tik atvėręs kelią į Europą, bet ir padėjęs ypač stiprius, šimtmečių išbandymus atlaikiusius valstybingumo pagrindus.
Jau įpusėjo ketvirtas dešimtmetis, kai kovo 11-ąją švenčiame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Daug kam, kas skaito šias eilutes, įvykiai iki 1988/1990 metų lūžio, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ laikmetis, nepažįstama sovietmečio kasdienybė yra tik praeitis, už lemtingų pokyčių ribos likusi istorija. Tačiau šalia mūsų vis dar yra karta žmonių, kurie tiesė kelius į nepriklausomybę, neleido užgesti vilčiai, kad Lietuva bus laisva.
Viena tokių – Šiluvoje gyvenanti vienuolė Edita Regina Tersiutė, 1983 m. – gūdaus sovietmečio metais davusi amžinuosius įžadus Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijoje (vienuolės gyvenimo kelią pasirinko 1975 m.). Bendra kova ją suvedė su žymiausiais kunigais kovotojais Sigitu Tamkevičiumi, Juozu Zdebskiu, Alfonsu Svarinsku, kitais iškiliais Lietuvos disidentais.
2001 m. E. R. Teresiutei suteiktas Laisvės kovų dalyvės teisinis statusas, 2013 m. sesuo Regina apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, 2021 m. – Raseinių r. savivaldybės garbės ženklu, 2026 m. už Lietuvos kultūros, tautiškumo ir pilietiškumo puoselėjimą jai skirtas Raseinių rajono savivaldybės „Žemaičio“ apdovanojimas.
Kovos kelias niekada nebūna lengvas. Paklausta, ar niekada nebuvo noro pasitraukti ir gyventi tyliai ramiai, sesuo Regina atsako kun. Alfonso Svarinsko žodžiais: „Žengei žingsnį ir atgal nevalia“. O tokių nelengvų žingsnių buvo daug. 2025 m. pabaigoje išleistoje atsiminimų knygoje „Laimė yra mylėti“ sesuo Regina rašo apie tose kovose patirtus išbandymus; tačiau knygos puslapiuose rasime ne tik pasipriešinimo kroniką, bet neblėstančio humoro švytėjimą. Matyt ne tik nepalaužiamas tikėjimas, bet ir toks požiūris į gyvenimo gausiai beriamus išbandymus padėjo jai nepalūžti.
Istorinėmis nuotraukomis, dokumentų faksimilėmis gausiai iliustruotos knygos redaktorė vienuolė Danguolė Gervytė sako, kad E. R. Teresiutės knyga – bandymas suprasti tai, kas vyko taip neseniai, ir rasti įkvėpimą kitokioje mūsų Bažnyčios ir visuomenės patirtyje. Tai savotiškai dialogas su realybe, kurios nebėra.
Kovo 10 d. 15 val. visus neabejingus Lietuvos išsilaisvinimo istorijai kviečiame į Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje vyksiantį susitikimą su seserimi Edita Regina Teresiute ir jos autobiografinės knygos „Laimė yra mylėti“ pristatymą. Pažadame – nuobodu nebus!
_____________________________________________________________________________________________________________
