„Via Lietuva“ žvyrkelių asfaltavimo programa regionuose įgauna pagreitį. Šiuo metu darbai jau vyksta dalyje objektų, o kitur rangovų technika pasirodys birželį arba liepą, kai bus galutinai baigti projektavimo etapai. Šiemet darbai vyks 22 rajoniniuose keliuose, o bendras asfaltuojamų kilometrų skaičius – apie 100.
Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas kuo sklandesniam techninių darbo projektų parengimui ir perėjimui iš projektavimo į įgyvendinimo etapą, kad darbai prasidėtų suplanuotu laiku visoje Lietuvoje.
„Kokybiška infrastruktūra turi būti ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Žmonės neturi kasdien važiuoti dulkėtais ar sunkiai pravažiuojamais keliais vien dėl to, kad gyvena toliau nuo didžiųjų miestų. Todėl toliau skiriame ypatingą dėmesį žvyrkelių asfaltavimo programai ir investuojame ten, kur pokyčių žmonės laukė dešimtmečius. Svarbiausias mūsų tikslas – kad regionų gyventojai kiekvieną dieną galėtų keliauti patogiau, saugiau ir ramiau“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Praėjusiais metais ruošėmės programos vykdymui – sudarėme 22 sutartis, pradėjome projektavimą, o trijuose ruožuose ir rangos darbus. Šiemet pereiname į labiausiai matomą etapą – fizinius asfaltavimo darbus. Žvyrkelių asfaltavimo projektai yra kryptingas žingsnis, gerinant susisiekimą regionuose – asfaltuoti atrinkti tie keliai, kurie turi didžiausią reikšmę gyventojams ir vietos ekonomikai. Siekiame, kad asfaltavimas duotų apčiuopiamą rezultatą – kad žmonės kasdienėse kelionėse jaustų realų pokytį“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Šiais metais skirtingose Lietuvos savivaldybėse bus tęsiami ar pradėti vykdyti 24 projektai: iš jų 22-uose bus asfaltuojami ruožai, kurių bendras ilgis – apie 110 kilometrų, dar 2 projektai ir apie 12 km žvyrkelio projektuojami. Bendra pasirašytų sutarčių vertė viršija 42,3 mln. eurų su PVM. Projektai apima 22 savivaldybes. 2026 m. planuojama asfaltavimo darbus baigti 20 ruožų, kurių bendras ilgis – apie 100 kilometrų.
Vykdomoje žvyrkelių programoje ypatingas dėmesys skiriamas strategiškai svarbioms jungtims, kurias išasfaltavus, iš esmės keisis regionų pasiekiamumas ir gyventojų gyvenimo kokybė. Tarp reikšmingiausių šio etapo projektų išsiskiria Šakių rajone esantis kelio Nr. 3807 Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai net 11,6 km ruožas, kuris yra svarbus ne tik vietos gyventojams, bet ir turizmo plėtrai, nes veda gausiai lankomų Kidulių ir Gelgaudiškio dvarų bei parkų link. Taip pat itin lauktas projektas Elektrėnų savivaldybės kelyje Nr. 4730 Lapiakalnis–Abromiškės–Žebertonys (4,82 km), užtikrinančiam komfortišką ir greitą pacientų bei medikų atvykimą į Abromiškių reabilitacijos ligoninę ir sujungiančiam Elektrėnus ir Vievį. Dar vienas svarbus asfaltuojamas žvyrkelis – Trakų rajono kelias Nr. 4714 Strėva–Ismonys–Rūdiškės (6,13 km). Ši atkarpa – trūkstama grandis tarp Ismonių kaimo bei Rūdiškių, užtikrinsianti poilsiautojams ir vietos gyventojams patogesnį kelią Ismonių, Dergionių ir Bobio ežerų link.
Prie ilgiausių ir didžiausią teigiamą įtaką vietos transporto tinklui turinčių ruožų priskiriami darbai Radviliškio rajone, kelyje Nr. 3414 Baisogalos g. st.–Sidabravas–Mandeikiai, kur sutvarkius 10,26 km ruožą, visas maršrutas Panevėžio rajono ribos link tampa asfaltuotas. Panašaus masto pokyčiai numatyti Kretingos rajone, kelyje Nr. 2307 Kartena–Kalniškiai–Anužiai 6,47 km asfaltuotas ruožas užtikrins tiesioginį ir kokybišką susisiekimą tarp Kartenos miestelio bei Kalniškių kaimo, kartu tapdama viena svarbiausių jungčių palei Minijos upę, bei Skuodo rajone, kelyje Nr. 3710 Skuodas–Mosėdis–Šaukliai (6,34 km), jungiančiame rajono centrą su Akmenų sostine – Mosėdžiu. Svarbų vietinį ir tranzitinį susisiekimą taip pat užtikrins 6,13 km ilgio ruožas kelyje Nr. 2703 Pikeliai–Židikai Mažeikių rajone bei 5,78 km ruožas kelyje Nr. 1818 Kaišiadorių rajone, palengvinsiantis išvažiavimą į magistralę Vilnius–Kaunas–Klaipėda.
Vidutinio ilgio ruožai, siekiantys nuo 3 iki 5 kilometrų, orientuoti į kaimiškųjų gyvenviečių sujungimą su seniūnijų centrais ar pagrindiniais šalies keliais. Kalvarijos savivaldybėje tvarkomas kelio Nr. 2615 Salaperaugis–Liubavas–Aleksandravas 4,87 km ruožas yra svarbus tarptautiniam susisiekimui su Lenkija, o Pasvalio rajone, Vaškų seniūnijoje, esantis daugiau nei 4 km ilgio kelio Nr. 3117 Tetirvinai–Žilpamūšis ruožas užtikrins kokybišką ryšį tarp dviejų svarbių kaimiškų gyvenviečių. Joniškio rajone kelias Nr. 1609 Bariūnai–Bučiūnai–Pašvitinys–Linkuva (4,02 km) taps pagrindine jungtimi vietos žmonėms pasiekti svarbiausias paslaugas rajono centre. Panašaus pobūdžio darbai vykdomi Kretingos rajone, kelyje Nr. 2222 Vėžaičiai–Mikoliškiai–Kartena (3,82 km). Raseinių rajone esantis kelio Nr. 3514 Gėluva–Jankūnai–Juodkaimiai 3,79 km ilgio ruožas užtikrins patogų susisiekimą tarp gyvenviečių, pagerins privažiavimą prie šalia Dubysos regioninio parko įsikūrusios Gėluvos, Telšių rajone išasfaltavus kelio Nr. 3218 Narbutiškė–Akmenskynė 3,74 km ruožą bus galutinai panaikintas likęs žvyrkelio ruožas. Prienų rajone taip pat bus sutvarkytas 3,4 km ilgio kelio Nr. 3304 Balbieriškis–Jiestrakis–Plutiškės ruožas.
Nors kiti ruožai yra trumpesni, jų vertė vietos bendruomenėms išlieka reikšminga. Vilniaus rajone asfaltuojamas 2,25 km ruožas kelyje Nr. 5224 Mickūnai–Skaisteriai–Sadūniškės yra būtinas sparčiai besiplečiančiam Skaisterių kaimui, o Kelmės rajone kelias Nr. 2137 Jauniškė–Kražiai–Junkilai (1,89 km) palengvins kasdienes keliones tarp šių gyvenviečių. Mažiausios apimties, tačiau svarbūs logistikai darbai suplanuoti Lazdijų rajone, kelyje Nr. 2525 Krosnėnai–Delnica (0,54 km), užtikrinant ryšį su magistrale Lenkijos link, bei Kauno rajone, kelyje Nr. 1948, kur bus asfaltuotas privažiavimas prie Piepalių gyvenvietės (0,52 km). Kaišiadorių rajone asfaltas bus paklotas kelio Nr. 1802 Kaišiadorys–Stabintiškės–Čiobiškis 0,29 km ruože, vedančiame unikalaus Padalių–Čiobiškio kelto per Nerį link.
2026 m. į projektų portfelį įtraukta dar 17 ruožų, kurių bendras ilgis siekia beveik 88 km. Šių projektų įgyvendinimo darbams viešieji pirkimai bus skelbiami šių metų III–IV ketvirčiais.
Įgyvendinus šiuos projektus, pagerės susisiekimas tarp gyvenviečių ir rajonų centrų, padidės eismo saugumas, sumažės aplinkos tarša žvyrkeliuose bei sustiprintas regionų ekonominis ir turizmo potencialas
Žvyrkelių asfaltavimas vykdomas pagal Kelių su žvyro danga asfaltavimo pirmumo eilę, sudarytą remiantis 2024 metų rugsėjį patvirtinta atnaujinta programa. Ji parengta pagal socialinio ir ekonominio atsiperkamumo principus – vertinamas eismo intensyvumas, gyventojų skaičius, švietimo ir verslo objektų pasiekiamumas. Tokiu būdu užtikrinama, kad investicijos nukreipiamos į didžiausią naudą kuriančius ruožus.
Rengiantis programos įgyvendinimui taip pat buvo atnaujintos standartizuotos kelio dangų projektavimo taisyklės. Jos leidžia mažo intensyvumo keliuose taikyti supaprastintas konstrukcijas ir maksimaliai panaudoti esamą žvyrkelio pagrindą, todėl darbai gali būti vykdomi greičiau ir efektyviau.
Įgyvendinama programa yra Vyriausybės plano dalis, numatanti per ketverius metus išasfaltuoti 160 kilometrų žvyrkelių. Dabartiniai projektai rodo aiškų progresą – po pasirengimo etapo pereinama prie realių darbų, kurie artimiausiu metu taps matomi gyventojams visoje Lietuvoje.
