Internete pasklido vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip autostradoje važiuojantis vairuotojas signalizuoja į kelią išbėgusiems šerniukams ir, panašu, kurį laiką važiuoja greta jų. Žmonės, pamatę šį vaizdo įrašą – pasipiktino amoraliu vairuotojo elgesiu, sukėlusių didžiulį stresą gyvūnams. Tai neatsakinga ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu – vairuotojas galėjo sukelti avariją, susižaloti pats ir sužaloti kitus.
Tačiau už šio incidento slypi ir platesnė problema – kaip šerniukai apskritai pateko į autostradą? Kiekvienas toks atvejis, kaip šis, su į autostradą išbėgusiais su šerniukais, kelia pavojų tiek gyvūnams, tiek žmonėms.
Laukinių gyvūnų žūtys skaičiuojamos tūkstančiais
Magistraliniai keliai turėtų būti projektuojami ir prižiūrimi taip, kad laukiniai gyvūnai kuo rečiau atsidurtų važiuojamojoje dalyje. Visgi, situacijos kai laukiniai gyvūnai atsiduria kelyje, vis dar dažnos.
Lietuvos keliuose kasmet registruojama tūkstančiai avarijų, kai automobiliai partrenkia laukinius gyvūnus. Draudimo bendrovių duomenimis per metus avarijų, sukeltų susidūrus su laukiniais gyvūnais skaičius viršyja 6 000–7 000. Lietuvos policijos duomenimis, susidūrimų su gyvūnais sparčiai daugėja nuo 2017 metų. Jų skaičius per 7 metus išaugo apie 3,5 karto: nuo 2 422 atvejų 2017 metais iki 6 351 atvejo 2023 metais.
Oficiali statistika fiksuoja tik tuos įvykius, apie kuriuos pranešta policijai ar draudimui (kai sužalojami stambesni gyvūnai, tokie kaip briedžiai, stirnos ar šernai). Tuo tarpu realus žuvusių smulkių gyvūnų – ežių, kiškių, varliagyvių ir paukščių – skaičius keliuose siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių kiekvienais metais.
Daugiausia susidūrimų įvyksta rudenį ir pavasarį, kuomet gyvūnai migruoja arba yra aktyvesni, ypač tamsiuoju paros metu.
„Gyvename vienoje ekosistemoje, tačiau žmonių veikla ir infrastruktūros plėtra vis labiau riboja laukinių gyvūnų judėjimą. Kaip pastebi specialistai, tai nėra vien vairuotojų elgesio problema – tai platesnis žmogaus ir gamtos santykio klausimas. Juk ne žvėrys ateina į mūsų miestus ir kelius – tai mes plečiamės į jų teritorijas. Todėl atsakomybė už saugų sugyvenimą tenka ne tik vairuotojams, bet ir už kelių infrastruktūrą atsakingoms institucijoms“ – teigia organizacijos VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Viena iš priemonių, galinčių padėti gyvūnams saugiai kirsti kelius yra gyvūnų migracijos koridoriai – tai priemonės, leidžiančios gyvūnams saugiai judėti tarp jų buveinių ir išvengti greito eismo kelių. Tokių koridorių turėtų būti įrengiama kuo daugiau, ypač keliuose, kuriuose yra didelis eismas, kad gyvūnai turėtų galimybę saugiai judėti nesukeldami pavojaus nei sau patiems, nei žmonėms.
Kaip išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais keliuose?
Incidentas su šerniukais primena, kad susidūrus su laukiniais gyvūnais kelyje svarbu žinoti, kaip elgtis saugiai. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ paklausė Lietuvos policijos, kokių veiksmų tokiose situacijose turėtų imtis vairuotojai ir dalijasi rekomendacijomis.
Svarbu atsiminti, kad laukiniai gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, maždaug nuo 17 iki 23 val. vakaro ir nuo 4 iki 5 val. ryto. Gyvūnus baugina garsiniai signalai ir akina šviesos, todėl išgąsdinti ir apakinti gyvūnai nesiorientuoja aplinkoje, elgiasi nenuspėjamai. Patariama pro gyvūną važiuoti labai lėtai ir atsargiai. Svarbu žinoti ir tai, kad kai kurie gyvūnai keliauja bandomis, todėl reikia stebėti, ar aplink matomą gyvūną nėra daugiau kitų gyvūnų.
Specialistai pataria stebėti kelkraščius – dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga nuo gausiai krūmais ar medžiais apaugusio kelkraščio, o pamačius gyvūną iš karto labai sumažinti greitį. Važiuojant vėlai vakare, naktį, anksti ryte ar esant blogam matomumui, labai svarbu sumažinti greitį tiek, kad, atsiradus kliūčiai, bet kuriuo metu būtų galima tinkamai reaguoti, suvaldyti automobilį, o prireikus – sustoti. Taip pat reiktų pasirūpinti, kad automobilio langai ir žibintai būtų švarūs.
Jei visgi susidūrimo su laukiniu gyvūnu išvengti nepavyko, kaip elgtis? Visų pirma, įjungti avarinę signalizaciją ir apsivilkti ryškiaspalvę liemenę ir tik tuomet išlipti iš automobilio. Ne gyvenvietėje avarinio sustojimo ženklas turėtų būti statomas 50 metrų nuo automobilio atstumu (gyvenvietėje – 25 metrų atstumu). Sekantis žingsnis – pranešti apie susidūrimą su laukiniu žvėrimi bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdyti pareigūnų nurodymus. Rekomenduojama pagalbos laukti automobilyje, neiti prie gyvūno ir jokiu būdu nebandyti jo patraukti iš kelio.
„Tai – policijos rekomendacijos. Tačiau gyvenant greta laukinės gamtos svarbus ne tik taisyklių laikymasis, bet ir žmogiškumas. Tokiose situacijose svarbu nesukelti gyvūnui dar didesnio streso, pavyzdžiui, nenaudoti garsinio signalo, nes jis tik dar labiau išgąsdina gyvūnus ir gali paskatinti juos elgtis nenuspėjamai. Pamačius gyvūnus kelyje reikėtų mažinti greitį, įjungti avarinę signalizaciją, perspėti kitus eismo dalyvius apie pavojų ir sudaryti sąlygas gyvūnams saugiai pasišalinti iš važiuojamosios dalies. Kartais geriausia pagalba laukiniam gyvūnui yra ne jį vytis ar baidyti, o kantriai leisti jam rasti kelią į saugią aplinką“ – teigia organizacijos VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
