(BNS). Pernai 9 proc. gyventojų, kurie bent kartą per metus buvo išėję iš darbo ir gavo bedarbio išmoką, vėliau grįžo pas tą patį darbdavį, sako Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
„Kartu ir su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nagrinėjame, kad tarp pakartotinai bent vieną kartą per metus gavusių nedarbo draudimo išmoką asmenų grįžta vėl atgal pas tą patį darbdavį. Tai yra jie prieš tai, prieš išeidami, prieš nutraukdami darbo santykius, dirbo pas vieną darbdavį, paatostogavo, galbūt, nepaatostogavo, gal negalima taip drąsiai sakyti, bet grįžo vėl pas tą patį darbdavį. Tai tokių asmenų yra apie 90 proc.“, – pirmadienį LRT radijui teigė G. Sinkevičė.
Pasitaiko, kad kai kurie darbdaviai atleidžia darbuotojus vasarai, pavyzdžiui, mokyklose atleidžiami pedagogų padėjėjai arba virėjai valgykloje, tai čia tokie žmonės turbūt ir registruojasi metų neišdirbę.
„Tai turbūt galima sakyti, kad šita grupė turėtų tikrai susimąstyti ir ne tik turbūt gyventojai, bet lygiai taip pat ir darbdaviai, kurie leidžia sau pasakyti darbuotojui, kad tu išeik, užsiregistruok Užimtumo tarnyboje, vėliau tave vėl atgal priimsime tomis pačiomis šiomis sąlygomis. Tai suklusti turi tiek darbuotojas, tiek darbdavys, kad čia žmogus gali tikrai nukentėti labai stipriai, nes jis tiesiog nebus sukaupęs 12 mėnesių darbo stažo. Jiems gali ne tik kad sumažėti, jie gali išvis nebegauti išmokos“, – teigė viena Užimtumo tarnybos vadovių.
Nuo liepos keičiasi nedarbo išmokų mokėjimo tvarka: žmogus, norėsiantis ją gauti, turės būti įgijęs 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per 24 mėnesius, vietoje 30 mėnesių iki šiol.
Taip pat panašiu principu bus skaičiuojamas ir bedarbio išmokos dydis: jeigu dabar vertinamos pastarųjų 30 mėnesių vidutinės draudžiamosios pajamos, tai dabar bus vertinamos 24 mėnesių pajamos.
Pasak G. Sinkevičės, 2025 metais apie 95 tūkst. gyventojų Užimtumo tarnyboje registravosi pakartotinai, o apie 50 tūkst. buvo neišdirbę metų, o apie 30 tūkst. – nė pusės metų.
„Vadinasi, šitos grupės asmenys, kurie pakartotinai registruojasi užimtumo tarnyboje, tai plius minus apie 50 tūkstančių asmenų, šitie pakeitimai juos galėtų paliesti. Ar tie žmonės išeina su tikslu piktnaudžiauti, nes tikrai nė vienas negalime to pasakyti“, – kalbėjo G. Sinkevičė.
„Sodra“ sako, kad nuo liepos įsigaliosiantys nedarbo išmokų pokyčiai turėtų užkardyti piktnaudžiavimą sistema, kai darbą palikę žmonės neieško darbo, o atostogauja.
„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vedėja Kristina Zitikytė yra sakiusi, kad jau ne vienerius metus pastebima tendencija, jog nedarbo išmokomis dažniau nei kitos amžiaus grupės naudojasi jaunimas.
Įsigaliojus pakeitimams išmokos labiau priklausys nuo sumokėtų įmokų – draudžiamosios pajamos nuo liepos turės didesnę įtaką, kintamoji dalis bus didesnė.
Kaip rašė BNS, nuo liepos bus didinama nedarbo išmokų sąsaja tarp sumokėtų įmokų „Sodrai“ bei išmokų – didės kintamoji ir mažės pastovioji dalys: pastovioji dalis mažės nuo 23,27 proc. iki 15 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA), o kintamoji – pirmą–trečią mėnesį sudarys 45 proc., 4–6 mėnesį – 35 proc., 7–9 mėnesį – 25 proc. buvusių vidutinių pajamų (iki tol atitinkamai 38,79 proc., 31,03 proc., 23,27 proc.).
Žmonėms, kuriems iki pensijos likę mažiau nei penkeri metai, nedarbo išmokos mokėjimas toliau galės būti pratęstas dviem mėnesiams (iki 11 mėnesių), tačiau išmoka galės būti mokama dar papildomus keturis (iki 15 mėnesių) – tiems, kurie turi bent 20 metų socialinio draudimo stažą.
Maksimali nedarbo išmoka nuo liepos sieks 1,62 tūkst. eurų ją pradėjus skaičiuoti nuo 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Dabar maksimali išmoka siekia 1,46 tūkst. eurų. Minimali išmoka padidės nuo 268,3 iki 370 eurų, arba penkių bazinių socialinės išmokos dydžių (74 eurai).
