Mokslo ir žinių diena: valdžia žada metus be didelių pokyčių

(BNS). Lietuvoje antradienį minima Mokslo ir žinių diena, žyminti naujų mokslo metų pradžią.

Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), šiemet nenumatoma didelių pokyčių ir reformų.

„Naujais mokslo metais kviečiu švietimo bendruomenę grįžti prie dviejų pamatinių atramų: pasitikėjimo mokykla ir pagarbos mokytojui. Nuo to, kaip mokyklos bendruomenė jaučiasi, kaip priimamas kiekvienas jos narys, priklauso ir vaikų, taip pat ir mokytojų, motyvacija bei rezultatai“, – sako švietimo ministrė Raminta Popovienė.

Svarbiausi akcentai artėjančiais mokslo metais

Švietimo ministerija, kartu su Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijomis bei policija, ateinančiais mokslo metais atnaujins ir suvienodins reagavimo į patyčias ir smurtą algoritmus, mokykloms parengs rekomendacijas ir stiprins specialistų kompetencijas.

Įgyvendinant pedagogų pritraukimo ir išlaikymo planą, nuo spalio pradės veikti Mokytojų linija, teiksianti psichologines konsultacijas ir pirminę teisinę pagalbą pedagogams.

Nuo 2027 metų sausio planuojama atsisakyti darbo stažo reikalavimo aukštesnei kvalifikacinei kategorijai gauti, o magistro ar daktaro laipsnį turintiems pedagogams sudaryti galimybes greičiau įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją.

Visos mokyklos nuo šio rugsėjo turi nusistatyti mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką. Pasak švietimo ministrės, tai padariusios jau beveik 80 proc. šalies ugdymo įstaigų.

Nuo rugsėjo socialinės-pilietinės veiklos bus diferencijuojamos atsižvelgiant į mokinių amžių, mažinamas privalomų valandų skaičius baigiamosioms klasėms, įskaitomas mokinių dalyvavimas konkursuose, koncertuose, kituose renginiuose.

Tautinių mažumų mokyklose 1–4 klasių mokiniai nuo naujų mokslo metų lietuvių kalbos mokysis intensyviau – valstybinės kalbos pamokų skaičius didinamas nuo penkių iki septynių valandų per savaitę.

Įsigalioja kelių dalykų – matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, biologijos, fizikos, geografijos ir informatikos – programų patikslinimai, mažinant perteklinį sudėtingumą.

Anot ministerijos, programos pataisytos atsižvelgus į mokomųjų dalykų tarybų pateiktus siūlymus: patikslinta terminija, temų apimtis ir mokymosi seka, perskirstant temas tarp klasių, pašalintos perteklinės, pasikartojančios temos.

Šiais mokslo metais išliks 25 taškų valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba.

Taip pat plečiamas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pritaikytų užduočių ir priemonių prieinamumas: rugsėjį mokyklos galės rinktis specialiąsias mokymo priemones iš Lietuvos įtraukties švietime centro patvirtinto katalogo, o priemonėms centralizuotai įsigyti skirta 3 mln. eurų.

Nuo rugsėjo bendrojo ugdymo mokyklose, preliminariais duomenimis, duris atvers 20 sporto klasių keturiose savivaldybėse. 13 klasių bus įsteigta Vilniuje, keturios – Kauno rajone, dvi – Kėdainiuose ir viena – Panevėžyje.

Jos formuojamos Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijoje, Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijoje, Kauno rajono Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje, Vilniaus Fabijoniškių ir Minties gimnazijose.

Šios klasės steigiamos siekiant padėti aukšto meistriškumo sporto programas lankantiems mokiniams lengviau derinti pamokas ir treniruotes.