(BNS). Lietuvos istorijos instituto direktorius Aurimas Švedas teigia, kad mokslininkai yra nustatę vietas, kur Vilniaus arkikatedroje esama anomalijų, ten pirmiausia ir turėtų būti ieškoma Vytauto Didžiojo palaikų.
„Mes nesame kurti, mes nesame akli, jaučiame visuomenės gyvą norą rasti arba sužinoti atsakymą į klausimą, ar įmanoma rasti Vytauto Didžiojo palaidojimo vietą, ar įmanoma identifikuoti palaikus. Šiuo atveju tegaliu pasakyti, kad sau esame atsakę į klausimą, kur Vilniaus arkikatedroje yra vadinamosios architektūrinės anomalijos ir galime sakyti, kad būtent ten ir ieškosime atsakymų į jus ir visuomenę dominančius klausimus“, – šią savaitę per spaudos konferenciją Seime teigė jis.
„Lietuvos istorijos institutas pirmiausia yra susitelkęs į nuoseklius ir sisteminius tyrimus, tačiau pagal turimą tyrimų įdirbį instituto mokslininkai yra pasirengę atliepti ir visuomenėje rezonanso sulaukusias hipotezes“, – teigė A. Švedas.
BNS rašė, kad balandį istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis pranešė turįs įrodymų, jog tarpukariu vykdant Vilniaus katedros rekonstrukciją kartu su Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikais galėjo būti aptikti ir Vytauto Didžiojo palaikai, tačiau dėl politinių sumetimų apie tai viešai nepranešta, o jie paslėpti vėl.
Praėjusią savaitę S. Poderis pareiškė, kad Vytauto Didžiojo palaikų reikia ieškoti užmūrytoje nišoje, buvusiame Vazų įėjime, Kazimiero koplyčios pamate, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje.
Istorijos institutas šiuo metu Vilniaus arkikatedroje atlieka mūro tyrimą. Planuojama nustatyti skirtingų statybos etapų skirtumus bei koreliacijas, apibrėžti gamybos technologijas atspindinčias cheminių elementų grupes, išryškinti mūrijimui naudotų plytų ir skiedinio kitimo sąsajas.
Pasak Istorijos instituto vadovo, Vilniaus katedra tyrinėta ir anksčiau, daugiausia – architektūros, dailėtyros srityje, atlikti fragmentiniai archeologijos tyrimai, keli istorikai tyrinėjo ir katedros požemius.
„Taigi, padaryta daug ir šiuo atveju manau, kad jau daugiau nei metus vykstanti diskusija apie Vilniaus katedros tyrimų prasmę ir vertę kaip tik ragina mus pirmiausia atlikti tam tikrą inventorizaciją, kas padaryta, ir nusižymėti trumpus bei ilgalaikius distancijos tikslus“, – sakė A. Švedas.
Šią savaitę Vyriausybė pranešė, kad premjerės Ingos Ruginienės potvarkiu sudaryta darbo grupė iki liepos 1 dienos turės parengti Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių mokslinių tyrimų bei su jais susijusių apsaugos ir tvarkybos darbų plano projektą, įvertinti preliminarų lėšų poreikį ir galimus finansavimo šaltinius.
Taip pat bus pateikti siūlymai, kaip moksliškai patikrinti hipotezę dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos Vilniaus katedroje.
Planuojama, kad tyrimai apimtų archeologinius, bioarcheologinius, paleogenetinius, mūro, istorinių šaltinių ir menotyrinius tyrimus.
Pasak A. Švedo, Vilniaus katedroje, jos istorijoje atsispindi ir persipina svarbiausi tikėjimo ženklai, Vilniaus ir visos Lietuvos istorijos įvykiai, taip pat išryškėja šių įvykių, procesų, reiškinių sąsajos su Europos civilizacijos raida.
Darbo grupei vadovaus premjerės patarėja kultūros klausimais Ingrida Kutkienė. Į ją taip pat įtraukti Kultūros paveldo departamento, Vyriausybės kanceliarijos, Vilniaus arkivyskupijos, Prezidento kanceliarijos, Bažnytinio paveldo muziejaus, Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai.
Darbo grupei suteikiama galimybė pasitelkti ekspertus, mokslo institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei organizacijų atstovus.
Vytautas Didysis (apie 1350–1430 m.) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki savo mirties. Su jo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, LDK simbolių ir pinigų atsiradimas, sėkmingi karai su kaimyninėmis valstybėmis, didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija. Jis vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei Žalgirio mūšyje 1410 metais, per jį palaužta Vokiečių ordino karinė galia.
