Naujausiame Lietuvos savivaldybių reitinge Raseinių rajonas užėmė 33 vietą tarp 60 šalies savivaldybių. Iš pirmo žvilgsnio – lentelės vidurys. Tačiau pažvelgus giliau į atskiras kategorijas atsiveria kur kas įdomesnis vaizdas: kai kuriose srityse Raseiniai patenka tarp šalies lyderių, o kitose – vis dar ieško savo kelio į aukštesnes pozicijas.
Paradoksalu, tačiau didžiausiu rajono koziriu tapo ne ekonomika ar darbo rinka, o tai, kaip savo gyvenimą vertina patys gyventojai.
Raseiniai – tarp šalies lyderių pagal gyvenimo kokybės vertinimą
Vienas netikėčiausių rezultatų – 13 vieta Lietuvoje gyventojų apklausų kategorijoje.
Tai reiškia, kad nepaisant dažnai girdimų nusiskundimų dėl darbo vietų, jaunimo emigracijos ar atlyginimų, patys raseiniškiai savo gyvenimo kokybę vertina gana palankiai.
Net 89 proc. apklaustųjų teigė neturintys būsto problemų, o daugiau nei 42 proc. sakė besiverčiantys gana lengvai arba labai lengvai. Rajonas šioje srityje aplenkė daugelį didmiesčių ir nemažai ekonomiškai stipresnių savivaldybių.
Infrastruktūra – viena stipriausių rajono kortų
Dar geresnį rezultatą Raseiniai pasiekė infrastruktūros kategorijoje – 16 vieta Lietuvoje.
Rajonas surinko aukštus balus dėl gyventojams prieinamų valstybinių paslaugų, veikiančių institucijų, profesinės mokyklos, bankų, „Sodros“, VMI, teismo ir „Regitros“ padalinių.
Svarbus privalumas – nemokamas viešasis transportas, kurį turi nedaugelis Lietuvos savivaldybių.
Šioje srityje Raseiniai lenkia ne vieną didesnį rajoną ir yra tarp geriausiai vertinamų vidutinio dydžio savivaldybių Lietuvoje.
Būstas – vienas prieinamiausių Lietuvoje
Dar viena gera žinia – 19 vieta būsto kategorijoje.
Kol Vilniuje ar Kaune būsto kainos daugeliui tampa sunkiai įkandamos, Raseiniuose nekilnojamasis turtas išlieka vienas prieinamesnių. Vidutinė buto kvadratinio metro kaina siekia vos 718 eurų, o namo – 458 eurus.
Tai leidžia Raseiniams konkuruoti su tokiais rajonais kaip Kėdainiai, Jurbarkas ar Vilkaviškis ir išlaikyti gana aukštą būsto įperkamumo lygį.
Švietimas ir kultūra – virš Lietuvos vidurkio
Švietimo srityje Raseiniai užėmė 22 vietą, o kultūros ir sporto kategorijoje – 21 vietą.
Ypač gerai įvertintos galimybės mokyklose mokytis daugiau nei dviejų užsienio kalbų, neformaliojo ugdymo prieinamumas bei ikimokyklinio ugdymo aprėptis.
Kultūros srityje rajonas išsiskiria aktyviais mėgėjų meno kolektyvais, bibliotekų tinklu ir sporto renginių gausa.
Tai sritys, kurios dažnai lieka viešų diskusijų šešėlyje, tačiau būtent jos prisideda prie gyvenimo kokybės vertinimo.
Didžiausias iššūkis – darbo rinka
Kur situacija sudėtingiausia?
Atsakymas aiškus – užimtumas ir pajamos.
Šioje kategorijoje Raseiniai užėmė vos 49 vietą Lietuvoje.
Nedarbo lygis rajone siekia daugiau nei 10 proc., o vienam registruotam bedarbiui tenka vos pusė laisvos darbo vietos.
Nors atlyginimai per penkerius metus išaugo daugiau nei 67 proc. ir vidutinis darbo užmokestis pasiekė 1905 eurus prieš mokesčius, darbo rinkos rodikliai vis dar atsilieka nuo tokių panašaus dydžio savivaldybių kaip Kėdainių, Tauragės ar Jonavos rajonai.
Būtent čia slypi didžiausias rezervas ateities augimui.
Sveikata ir saugumas – signalas susimąstyti
Sveikatos kategorijoje Raseiniai liko 42 vietoje, o saugumo – 49 vietoje. Nors šeimos gydytojų ir slaugytojų prieinamumas nėra tarp prasčiausių šalyje, rajoną žemyn tempė aukšti mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, onkologinių susirgimų bei su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių rodikliai. Specialistų teigimu, tai dažnai atspindi ne vien sveikatos apsaugos sistemos darbą, bet ir bendrą visuomenės sveikatos būklę, gyventojų gyvenimo būdą bei prevencinių programų efektyvumą.
Nors gyventojų pasitikėjimas policija yra aukštas, o dauguma žmonių savo gyvenamojoje vietovėje jaučiasi saugiai, žemesnius balus lėmė eismo įvykių statistika, smurto prieš vaikus rodikliai ir kai kurie visuomenės sveikatos duomenys.
Tai sritys, kuriose rajonas nusileidžia ne tik didmiesčiams, bet ir panašaus dydžio savivaldybėms, tokioms kaip Šilalės, Jurbarko ar Tauragės rajonai.
Demografija: problema, kurią turi beveik visa Lietuva
Demografijos kategorijoje Raseiniai užėmė 40 vietą.
Rajone gimstamumas išlieka mažas, gyventojų skaičius mažėja, o medianinis gyventojų amžius jau siekia 48 metus.
Vis dėlto yra ir teigiamas ženklas – migracijos balansas tapo teigiamas. Tai reiškia, kad į rajoną atvyksta šiek tiek daugiau žmonių nei iš jo išvyksta.
Regioninei savivaldybei tai yra svarbus signalas.
Ką sako bendras vaizdas?
Raseinių rajonas šiandien nėra tarp Lietuvos lyderių pagal ekonomiką ar pajamas. Tačiau jis turi tai, ko dažnai stinga sparčiai augantiems miestams – prieinamą būstą, gerą infrastruktūrą, aktyvų kultūrinį gyvenimą ir gyventojus, kurie savo gyvenimo kokybę vertina geriau nei būtų galima spręsti vien iš statistikos.
Jeigu artimiausiais metais pavyktų sustiprinti darbo rinką, pritraukti daugiau investicijų ir pagerinti sveikatos bei saugumo rodiklius, Raseiniai turėtų visas galimybes iš dabartinės 33 vietos pakilti į pirmąjį Lietuvos savivaldybių trečdalį.
Trumpai:
🏆 Gyventojų apklausos – 13 vieta
🏆 Infrastruktūra – 16 vieta
🏆 Būstas – 19 vieta
🏆 Kultūra ir sportas – 21 vieta
🏆 Švietimas – 22 vieta
⚖️ Aplinka ir tvarumas – 29 vieta
⚖️ Bendras reitingas – 33 vieta
⚠️ Ekonomika – 40 vieta
⚠️ Demografija – 40 vieta
⚠️ Sveikata – 42 vieta
⚠️ Saugumas – 49 vieta
⚠️ Užimtumas ir pajamos – 49 vieta.
