Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, Lietuvos ryšio operatorių blokuotų skambučių skaičius antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 5 kartus (79,9 proc.) iki 2,78 mln., o blokuotų apgaulingų trumpųjų žinučių (SMS) skaičius – 42,1 proc. iki 1,22 mln. Nors antrąjį ketvirtį blokuotų skambučių ir SMS skaičius sumažėjo, tai nereiškia, kad buvo mažiau blokuojama ar neveikė prevencinės priemonės, pažymi RRT ekspertai, bei ragina gyventojus ir verslą toliau išlikti budriais.
„Dėl sėkmingai veikiančių operatorių įdiegtų filtravimo priemonių sukčiams nebeapsimoka generuoti apgaulingus skambučius su užkeistais lietuviškais numeriais – tai lėmė reikšmingą sukčiavimo telefonu ir blokuojamų skambučių srauto praėjusį ketvirtį sumažėjimą. Tačiau sukčiavimas neišnyko – sukčiai prisitaiko, nuolat keičia sukčiavimo metodus“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Augo apgaulingų skambučių su latviškais, estiškais ar kitų šalių numeriais. Skambinama numeriais, kurie nesikartoja ir yra atsitiktiniai, todėl operatoriai neturi galimybių juos identifikuoti kaip apsimestinius skambučius ir juos blokuoti. Gyventojai, gaunantys skambučius su užsienio numeriais, turėtų išlikti itin budrūs, o, nesant poreikio atsiliepti, paprasčiausiai nekelti ragelio, pataria RRT ekspertai.
Gavus įtartiną žinutę, svarbiausia nespausti joje pateiktų nuorodų, neatidaryti įtartinų priedų, neatskleisti asmens, elektroninės bankininkystės ar kitų prisijungimo duomenų ir netvirtinti mokėjimo operacijų, kurių pats vartotojas neinicijavo. Taip pat reikėtų užblokuoti siuntėją ir pažymėti žinutę kaip šlamštą ar sukčiavimą pačioje susirašinėjimo programėlėje. Žinutėje pateiktą nuorodą reikėtų patikrinkti savarankiškai – apsilankyti oficialioje įstaigos interneto svetainėje ar programėlėje arba susisiekti oficialiai nurodytu telefono numeriu.
Apie įtartiną žinutę ar joje pateiktą galimai kenkėjišką nuorodą rekomenduojama pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Jei vartotojas jau atskleidė prisijungimo ar mokėjimo duomenis, patvirtino mokėjimą ar pervedė pinigus, būtina kuo greičiau kreiptis į savo banką ir policiją. Apie kitą galimai neteisėtą ar žalingą turinį internete galima pranešti RRT administruojamai interneto karštajai linijai https://www.svarusinternetas.lt/ .
RRT tai pat nurodo, kad sukčiavimams SMS žinutėmis palaipsniui tampa vis labiau nebepopuliarus – jas keičia išplėstinės komunikacijos paslaugų žinutės (angl. Rich Communication Services, RCS), kai galima siųsti ne tik tekstą, bet ir nuotraukas, vaizdo įrašus ir pan., taip pat – susirašinėjimo programėlės, kaip Viber, WhatsApp, Messenger, Google Meet ar kitos. Jose pateikiamos nuorodos į įvairius suklastotus interneto puslapius, taip siekiant iš vartotojų perimti tam tikrų paskyrų ar bankinių prisijungimų duomenis. Tokiais atvejais operatoriai neturi galimybės jų kontrolei ir blokavimui.
Tos pačios SMS siuntimo tendencijos
RRT duomenimis, antrąjį ketvirtį išliko tos pačios tendencijos, kai dažniausiai SMS gaunamos ne lietuviškais numeriais – dominuoja užsienio kodai +44, +63, +91, +212 ir kiti. Žinutės pavadinimo laukelyje nurodomas keturženklis trumpasis numeris arba tiesiog elektroninio pašto adresas.
Žinutėse gyventojai raginami susimokėti baudas už kelių eismo pažeidimus, greičio viršijimą, netinkamą automobilio parkavimą, atnaujinti ar pratęsti elektroninio parašo, „Smart ID“, telefoninio ryšio paslaugas. Dažnai grasinama antstoliais už laiku nesumokėtas baudas. RRT ragina gyventojus itin kritiškai vertinti gaunamų SMS turinį, nors jos ir parašytos lietuvių kalba – tai padės išvengti asmeninių duomenų praradimų ir finansinių nuostolių.
SMS turinio siuntėjų vardo apsauga
RRT taip pat primena ir kviečia įmones bei organizacijas, kurios bendrauja su klientais SMS, pasinaudoti galimybe apsaugoti savo įmonės ar organizacijos pavadinimą, kad jis nebūtų naudojamas sukčiavimo žinutėse. Dėl SMS identifikacinių požymių suderinimo įmonės turėtų kreiptis tiesiogiai į mobiliojo ryšio operatorius.
Nuo 2023 metų liepos mobiliojo ryšio operatoriai privalo sudaryti galimybę vardinių SMS siuntėjams suderinti tokių žinučių identifikacinius požymius. Tokiu būdu žinutė, neatitikusi suderintų identifikacinių požymių, nors ir su pranešimo pavadinimo laukelyje įrašytu tikros įmonės pavadinimu, būtų blokuojama ir nepasiektų vartotojo.
Iki 2026 metų birželio pabaigos su „Telia Lietuva” SMS siuntimo identifikacinius požymius buvo susiderinusios 12 įmonių (1 įmone daugiau nei pirmojo ketvirčio pabaigoje), su „Tele2″ – 8 įmonės (skaičius nesikeitė), o su „Bitė Lietuva” – 10 įmonės (4 įmonėmis daugiau).
Per 2026 metų antrąjį ketvirtį operatoriai, turintys pareigą taikyti apsimestinių trumpųjų žinučių blokavimo priemones, užblokavo per 8 tūkst. identifikacinių požymių neatitikusias SMS – 3,8 karto mažiau nei šių metų sausį-kovą.
