M(papildytas)
(BNS). Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas ragina teisiniame reguliavime atsisakyti neišvengiamo pavojaus pareigūnams naudojant ginklą, taip pat grąžinti įspėjamojo šūvio galimybę.
„Turėtų būti paliekama tik pavojaus aplinkybė, o neišvengiamumo atsisakoma. Taip pat grąžinama įspėjamojo šūvio galimybė, nes šiuo metu teisiniame reguliavime įspėjamojo šūvio galimybės nebėra“, – TV3 žinioms pirmadienį sakė M. Katelynas.
Be to, jo teigimu, įspėjamasis šūvis į orą kaip tarpinis variantas tarp kitų specialiųjų priemonių ir ginklo kaip mirtinos priemonės panaudojimo „turėtų atgrasyti galimą pažeidėją, nusikaltėlį nuo tolimesnių veiksmų“.
„Dėl to būtų išvengiama ginklo panaudojimo, nes ginklo panaudojimas jau turėtų būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės neveikia“, – pažymėjo vidaus reikalų ministras.
Diskusijos apie ginklo naudojimo sąlygas suintensyvėjo žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie liepos incidentą Kapčiamiesčio užkardos teritorijoje, kai sulaikymo metu apie 20 užsieniečių puolė pareigūnus. Šiems teko bėgti, o neteisėti migrantai, tarp jų ir surakintieji, pasišalino į Baltarusiją.
Šiuo metu Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas įspėjamojo šūvio galimybės nenumato.
Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad šaunamieji ginklai ir sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga.
Taip pat – kai kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai, aviacijos saugumui, valstybės sienos apsaugai, Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, įrenginiams ir turtui, kitiems pasieniečių saugomiems objektams.
„Dabar įstatyminiame reguliavime yra kalbama apie neišvengiamą pavojų, bet tas neišvengiamas pavojus labai dažnai įvertinamas tik retrospektyviai, kuomet yra atliekamas tyrimas dėl ginklo panaudojimo, jeigu yra aukų arba kažkas nukentėjo“, – sakė M. Katelynas.
„Tyrėjai, kurie per kelias valandas įvertina, kad ten buvo kitokių aplinkybių, kur buvo galima ir nepanaudoti ginklo, negali atsidurti pareigūno vietoje, kuris tą sprendimą priėmė per sekundę ar dvi“, – nurodė jis.
Pasak M. Katelyno, siekiama sisteminio požiūrio kalbant ne tik apie pasienio tarnybos ar policijos pareigūnus, bet ir apie žvalgybos institucijas, Specialiųjų tyrimų tarnybą.
„(Planuojama – BNS) keisti visą paketą, kad visos tarnybos turėtų aiškiai suformuluotus kriterijus, kada gali panaudoti ginklą, ir teisines apsaugas. Šiuo metu mes reikalaujame atlikti savo funkciją, saugoti valstybę, saugoti turtą, bet tuo pačiu pareigūnas, panaudojęs ginklą, negauna nei jokių apsaugų, nei socialinio paketo, nei psichologo konsultacijos“, – sakė ministras.
„Pataisos bus pabaigtos ruošti artimiausiu metu, – nurodė M. Katelynas, pažymėjęs, kad tai nėra tik vidaus reikalų ministro reguliavimo sritis. – Tikiuosi, kad atsižvelgdamas į pasikeitusią saugumo situaciją ir realybę, sprendimą (Seimas – BNS) priims kuo greičiau.“
Kaip rašė BNS, Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja nužudymo ir piktnaudžiavimo bylą, kurioje pasienietis kaltinamas šaudamas į sprunkančio kontrabandininko automobilio ratą nušovęs vairuotoją.
Tuo metu moterį nušovusį policininką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gegužę išteisino dėl nužudymo ir piktnaudžiavimo. Šios bylos sulaukė didelio atgarsio tarp pareigūnų, policijos ir pasienio tarnybos vadovai buvo išreiškę paramą teisiamiems pavaldiniams.
