Rugsėjo 18 dieną Girkalnio seniūnijos Šeimyniškių kaimo gyventojai susirinko kaimo teritorijoje, ant Apusino upelio kranto, pastatyti naują kryžių, kurį pagamino Robertas Vičiūnas. Kaimo susitikimas prasidėjo buvusių Šeimyniškių kaimo gyventojų lankymu Girkalnio kapinėse. Buvo stengiamasi, kad ant visų kaimo gyventojų kapų užsidegtų žvakelės. Po to už mirusiuosius buvo aukojamos mišios Girkalnio bažnyčioje.
Kaimas buvo įsikūręs slėnyje tarp Kalnujų ir Girkalnio, prie Apusino upelio, šiaurinėje kaimo pusėje buvo Geležkalnio miškas.
Po mišių kaimo gyventojai vyko į Šeimyniškius, kurie yra maždaug už 2 kilometrų nuo Girkalnio. Kaimas buvo įsikūręs slėnyje tarp Kalnujų ir Girkalnio, prie Apusino upelio, šiaurinėje kaimo pusėje buvo Geležkalnio miškas. Einant melioracijai, paskutinis gyventojas kaimą paliko devyniasdešimtaisiais praeito amžiaus metais. Šiuo metu buvusio kaimo teritorijoje plyti ūkininkų laukai, yra tik vienas pastatas. Nepaisant to, kaimo gyventojai demonstruoja gyvybingumą ir išlaikė bendrystę – kas kelis metus renkasi į susitikimus.
Taigi, iš vienos pusės materialaus kaimo jau nebėra, tačiau dvasinis bendrumas išliko. O kol taip yra, negalima sakyti, kad Šeimyniškių kaimo nebėra – jis tebebegyvuoja ir net auga.
Beje, susitikimų tradicija prasidėjo dar sovietmečiu, šeimyniškiečiai , kurie buvo išsikėlę į kitas vietoves, nusprendė laikas nuo laiko susitikti. Ši tradicija išliko iki šiol. Rugsėjo 18 dieną į susitikimą susirinko apie 30 buvusių kaimo gyventojų ir jų palikuonių. Beje, gimusių kaime palikuonys, kurie nematė paties kaimo, net planuoja rengti atskirus susitikimus, kad geriau pažintų vienas kitą ir galėtų bendrauti. Taigi, iš vienos pusės materialaus kaimo jau nebėra, tačiau dvasinis bendrumas išliko. O kol taip yra, negalima sakyti, kad Šeimyniškių kaimo nebėra – jis tebebegyvuoja ir net auga.
Teksto ir foto autorius: Linas BITVINSKAS