Raseinių naujienų portalas

NuomonėsPolitika

Zigmas Vaišvila: Kodėl referendumas?

Tik taip galime sustabdyti savavaldžiaujančią valdžią, atvirai spjovusią į piliečius ir besityčiojančią iš mūsų – išsirinkote, tai laukite kitų rinkimų! Nelauksime! Įstatymus priiminės ir Tauta. Jai šią teisę suteikia 1992 m. spalio 25 d. priimta Konstitucija. Nesąmoningų valdžios sprendimų per akis, todėl susitelkime ir sumažinkime referendumo iniciatyvos kartelę nuo 300000 iki 100000 piliečių parašų. Todėl valdžia mūsų ir bijo!

Valdžios malonės nelaukėme ir prieš 1990 m. vasario 24 d. rinkimus į XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, 1990 m. kovo 11 d. atkūrusią Lietuvos Nepriklausomybę. Priėmus 1989 m. lapkričio 3 d. Lietuvos TSR referendumo įstatymą, demokratų partija pradėjo rinkti gyventojų parašus dėl referendumo dėl Tarybinės armijos karių pašalinimo iš rinkimų. Iniciatyvą parėmus Lietuvos Persivarkymo Sąjūdžiui surinkta 422111 piliečių parašų. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nepripažino 296783 parašus. Pašalinę „trūkumus“ privertėme tarybų valdžią ir be referendumo išspręsti šį klausimą.

Valdžios monopolį prarandanti komunistų partija siūlė keisti Lietuvos TSR Konstituciją ir 1990 m. vasario 24 d. rinkimuose tiesiogiai rinkti Lietuvos TSR Prezidentą, tikėdamasi, kad Algirdo Brazausko populiarumas padės komunistams. Šį užsidegimą sustabdė žmonių remiamas Sąjūdis – net Lietuvos TSR AT Prezidiumo pirmininkas Vytautas Astrauskas tarė: „Kol gajūs autoritarizmo įpročiai, vieno asmens rankose sukaupti valdžią būtų gana problemiška ir neatsargu.“ Paaiškėjo, kad ir A. Brazauskas nebebuvo visagalis Tarybų Lietuvoje!

1991 m. vasario 9 d. plebiscite dalyvavo 84,74% visų Lietuvos piliečių, kurių 90,24% balsavo už nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. Šis teisės aktas tebegalioja!

1991 m. diskusijose dėl būsimos Konstitucijos skilo Aukščiausioji Taryba. Ieškant išeities, į būsimus Prezidentus siūlytas poetas, sąjūdietis Justinas Marcinkevičius. Su tuo nesitaikstė Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, siekę tapti dideles galias turinčiu Prezidentu. Tačiau Tauta 1992 m. gegužės 23 d. referendume (69,27% iš dalyvavusių 59,18% piliečių) pasisakė prieš stipraus Prezidento institucijos atkūrimą.

Aukščiausiosios Tarybos paruoštą kompromisinį Konstitucijos projektą Tauta priėmė 1992 m. spalio 25 d. referendume – 90,67% iš dalyvavusių 76,05% piliečių.

Nebijojome tarybų valdžios, A. Brazausko, V. Landsbergio. Tad kodėl šiandien bijome „savo“ apgailėtinos valdžios? Gi turime galingą įrankį – referendumą!

Mus nori įtikinti, kad nieko nepakeisime. Tai – tik valdžios noras mus įtikinti to nedaryti. Jei valdžia to nebijotų, nedarytų kliūčių “šio nekalto” referendumo iniciatyvai. Parašų rinkimo lapus VRK išdavė tik teismo sprendimu, LRT eterį nutarė mums suteikti tik po 3 mėnesių nuo referendumo iniciatyvos įregistravimo 2021 m. birželio 29 d.

1991 m. Justino Marcinkevičiaus, žmogaus, regėjusio ir mūsų dabartį, žodžiai: „Iš tikrųjų, mes jau nepajėgiam, nemokam nekalbėti apie politiką. Toks metas. Esam jos persmelkti ir mes, ir mūsų gyvenimas. Klausdamas jūsų „kaip gyvenate?“, faktiškai aš užduosiu Jums politinį klausimą. Džiaugiamės visuomenės politiniu aktyvumu. Taip, tai iš tikrųjų didelė paspirtis nepriklausomybės kelyje. Būtume dar stipresni ir tikresni, jei tas mūsų aktyvumas būtų šviesesnis ir kultūringesnis.

Referendumo trukdytojai

Vytautas Landsbergis dėl Žemės referendumo mus išvadino kurdupeliais, vaikų darželiais, refrendūmininkais, Maskvos tarnais. Andrius Tapinas šio referendumo balsavimo biuletenį laidojo žemėje. Tačiau nepalaidojo referendumo teisės! Konstitucija suteikia piliečiams teisę inicijuoti referendumą ir ją gina. 2021-06-15 pateikėme dokumentus dėl referendumo keisti Konstitucijos 9 ir 147 straipsnius, kad referendumui paskelbti užtektų 100000 piliečių valios. 2021-06-29 VRK tai įregistravo, bet 2021-07-01 nutarė parašų rinkimo lapų neišduoti – nuo 2021-07-01 negalioja referendumo įstatymas.

2021-07-14 sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) įpareigojo VRK išduoti piliečių parašų rinkimo lapus, suteikti prieigą elektroniniam pasirašymui, nustatė parašų rinkimui 6 mėn. terminą. Teismas tiesiogiai taikė Konstituciją ir kitų įstatymų analogiją, kad apginti šią piliečių teisę. VRK teismo sprendimą įvykdė 2021-07-21. 2021-07-19 LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius surašė šiam teismui teikimą dėl proceso šioje byloje atnaujinimo. 2021-09-02 LVAT atnaujino bylą, kurią 2021-09-29 išnagrinėjo išplėstinė 5 teisėjų kolegija, sprendimą skelbs 2021-10-11.

Tik vykdydama LVAT 2021-09-09 sprendimą VRK nutarė suteikti mums LRT eterį – vos po 0,5 val. radijo ir televizijoje. TV laida – tik 2021-10-22 d. 17.25 val., radijo – 2021-10-18 d. 9.05 val., t.y. pasibaigus pusei parašų rinkimo laiko. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen iki šiol neįvykdė pareigos artimiausiame plenariniame Seimo posėdyje paskelbti apie 2021-06-29 įregistruotą referendumo iniciatyvą.

2021-10-11 LVAT skelbs sprendimą referendumo iniciatyvos neregistravimo dėl Konstitucijos 55 ir 59 straipsnių keitimo ir pirmalaikių Seimo rinkimų.

Matome panišką Lietuvą užvaldžiusiųjų baimę dėl referendumų. Ir nekompetenciją – teismuose VRK nesugeba atsikirsti į mūsų skundų argumentus. Kiekvieną referendumo žingsnį tenka atsikovoti teisme. Tad nelūkuriuokime – tęskime pasirašymą dėl referendumo. Įstatymus trui priiminėti ir Tauta!

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila

Subscribe
Notify of
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
Žiūrėti visus komentarus

Contact Us