Migracijos departamentas stebi smarkiai išaugusį besikreipiančių dėl dokumentų gyventojų srautą, tai rodo gyventojų nerimą dėl karo Ukrainoje, sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Interviu LRT penktadienį ji taip pat neatmetė, kad augant ukrainiečių pabėgėlių srautui, departamentas gali stabdyti Lietuvos gyventojų priėmimą padaliniuose be išankstinės registracijos.
„Matome, kad daugiau nei 70 proc. atvykstančių Lietuvos piliečių pasus nori pasikeisti tik tam, kad turėtų prie savęs tam atvejui, „dėl visa ko“. Išties, matosi, kad žmonės nerimauja, bendraujant su jais jų balsuose jaučiasi įtampa. Reiškia, yra didelė psichologinė įtampa ir nežinomybės baimė“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Anot jos, šiuo metu visi balandžio mėnesio vizitų rezervacijos langeliai Vilniuje jau užpildyti, gyvoje eilėje laukti sostinėje reikia apie tris valandas, kituose miestuose – apie valandą.
E. Gudzinskaitė tvirtina, kad departamentas jau pradeda stabdyti aptarnavimą gyva eile ir neberegistruoja į ją maždaug nuo vidurdienio. Pasak jos, tie patys darbuotojai registruoja ir ukrainiečių karo pabėgėlius, tad augant jų srautui, galvojama visai stabdyti gyvas eiles, nes departamento darbuotojai nebespėja su milžinišku darbo krūviu.
„Kadangi jau įsibėgėja registracijos centras Alytuje, Marijampolėje, matome, kad kiekvieną dieną vis daugiau Ukrainos piliečių registruojame. Tad jei Lietuvos piliečių srautas nemažės, mums reikės atsisakyti aptarnauti išvis gyva eile Lietuvos piliečius, kad spėtumėme aptarnauti ukrainiečius“, – tvirtino Migracijos departamento vadovė.
Jos duomenimis, nuo Rusijos karo pradžios Lietuvoje užsiregistravo 1529 Ukrainos piliečiai.
„Kiekvieną dieną, pradedant nuo šio pirmadienio, mes užregistruojame apie 400, kasdien vis daugiau, manau, kad šiandieną bus 500“, – kalbėjo ji.
Rusijos kariuomenė praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusijos pajėgos apsupo didžiuosius šalies miestus, užėmė šalies pietuose esantį Chersoną, penktadienio naktį atakuota didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė, joje buvo kilęs gaisras.
Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai, NATO ėmėsi stiprinti Aljanso rytinio sparno gynybą, pirmą kartą istorijoje aktyvavo savo greitojo reagavimo pajėgas.
