Vienas svarbiausių veiksnių, prisidedančių prie aplinkos taršos, yra buitinės atliekos. Deja, daugelis nesusimąsto, kad kasdieniai mūsų pasirinkimai gali turėti ilgalaikį poveikį aplinkai.
Netrukus aptarsime keletą paprastų, bet efektyvių būdų, kaip sumažinti buitinių atliekų kiekį ir prisidėti prie tvaresnio gyvenimo.
Sąmoningas vartojimas: pirkite tai, ko tikrai reikia
Pirmas žingsnis siekiant sumažinti atliekų kiekį – tai sąmoningas vartojimas. Prieš įsigydami naują prekę, sustokite ir pagalvokite, ar ji tikrai reikalinga. Juk neretai įsigyjame daiktus, kurie galiausiai tampa nebefunkcionalūs ir greitai atsiduria šiukšlių dėžėje.
Norint išvengti šios problemos, svarbu užduoti sau klausimus:
- Ar šis pirkinys bus ilgalaikis?
- Ar jis patvarus?
Tad galbūt verta apsvarstyti alternatyvas – investuoti į kokybiškesnį produktą, kuris tarnaus ilgiau, o tuo pačiu sumažins atliekų kiekį.
Ypač svarbus ir maisto atliekų mažinimas
Viena opiausių šiuolaikinės visuomenės problemų – maisto atliekos. Tačiau planavimas ir tinkamas maisto laikymas gali padėti sumažinti šių atliekų kiekį. Jei maisto likučiai vis dėlto atsiranda, verta juos kompostuoti.
Norėdami sumažinti maisto atliekų kiekį ir prisidėti prie tvaraus gyvenimo būdo, galite taikyti šiuos patarimus:
- Planuokite savo meniu. Sudarykite savaitės valgymo planą ir pirkinių sąrašą, kad įsigytumėte tik reikalingus produktus ir išvengtumėte nereikalingų pirkinių.
- Ruoškite maistą iš anksto. Paruoškite didesnį maisto kiekį, o jei jo liks, viską galite paprasčiausiai užšaldyti.
- Kurkite patiekalus iš likusių produktų. Naudokite apvytusias daržoves sriuboms, troškiniams ar padažams. Sukietėjusią duoną galima panaudoti užkandžiams ar orkaitėje keptiems sumuštiniams.
- Tinkamai laikykite maisto produktus. Laikykite produktus pagal gamintojo nurodymus, kad jie išliktų švieži ilgiau. Pavyzdžiui, žoleles įvyniokite į drėgną popierinį rankšluostį ir dėkite į maišelį.
- Atgaivinkite pradėjusias vysti daržoves ir vaisius. Pamirkykite juos vandenyje, kad jie atsigautų ir būtų tinkami vartoti.
Kompostavimas – natūralus sprendimas išvengti atliekų
Kompostavimas – tai puikus būdas gyventi tvariau ir tuo pačiu pasirūpinti savo sodu ar daržu. Ypač svarbu tai, jog kompostavimo metu išsiskiria mažiau metano, kuris dažnai susidaro sąvartynuose, tokiu būdu mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą.
Norint įsirengti namų kompostavimo sistemą, pirmiausia reikės pasirinkti tinkamą vietą – geriausia, kad tai būtų šešėlinė zona. Kompostavimui galite naudoti specialų komposterį arba tiesiog paprastą dėžę. Į ją dėkite maisto likučius (išskyrus mėsą ar pieno produktus), vaisių bei daržovių žieves, kitas augalų atliekas. Kartas nuo karto permaišykite kompostą, kad jis gerai vėdintųsi ir greičiau skaidytųsi. Ilgainiui gausite puikias trąšas, kurios bus naudingos jūsų sodui ar daržui.
Kompostuoti gali ir butų gyventojai. Šiuo atveju derėtų pasidomėti savo mieste galiojančia organinių atliekų rūšiavimo ir kompostavimo tvarka. Daugeliu atveju prie savo namų rasite šiam tikslui skirtus konteinerius, o Vilniaus miesto gyventojai maisto atliekas turėtų sudėti į tam skirtą oranžinį maišelį ir tvirtai užrišus išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
Plastikiniai langai ir jų tvarumas
Vis dažniau girdime apie iš PVC pagamintus langus ir duris, kurie gali būti iš tiesų tvarus pasirinkimas norint sumažinti atliekas. PVC pasižymi puikiomis savybėmis: jis yra ilgaamžis, draugiškas aplinkai, o svarbiausia – jį galima perdirbti. Šiuolaikiniuose PVC languose perdirbtas plastikas gali būti panaudotas net iki 7 kartų, o perdirbta dalis naujuose profiliuose gali siekti daugiau nei 30 % (iki 70 %)
MYNEST by Aradas ir kitų atsakingų gamintojų siūlomi plastikiniai langai yra atsparūs korozijai, nepraranda savo išvaizdos ir funkcionalumo, o jų tarnavimo laikotarpis skaičiuojamas nuo 40 iki 75 metų*. Praėjus šiam laikui, plastikiniai langai gali būti pilnai išardyti, 100 % perdirbti ir panaudoti naujų produktų gamybai.
Svarbu paminėti ir tai, kad perdirbimui naudojami ne tik senų langų profiliai, bet ir jų gamybinės atliekos, tokiu būdu minimizuojant naujai pagaminto plastiko poreikį. Puikios PVC perdirbimo savybės leidžia prailginti lango gyvavimo ciklą net iki 280 metų**.
Pabaigai
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, pasirenkant atsakingą vartojimą, mažinant atliekų kiekį ir remiantis perdirbimo principais. Naudodami tvarius produktus, tokius kaip PVC langai, ir taikydami paprastas, bet veiksmingas praktikas, galime ne tik pagerinti savo gyvenimo kokybę, bet ir prisidėti prie mūsų planetos ateities. Tvarus gyvenimas – tai ne tik madinga, bet ir būtina norint užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę ateities kartoms.
*40 m. – remiantis „Produkto Poveikio Aplinkai deklaraciją (EPD – Environmental Product declaration)“. 75 m. – remiantis tyrimu „Environmental impact analysis PVC. Harry van Ewijk”.
**Pagal Produkto Poveikio Aplinkai deklaraciją (EPD – Environmental Product declaration), plastiko langų gyvavimo ciklas gali siekti 40 metų. Juos galima perdirbti iki 7 kartų: 40 x 7 = 280 metų.
Užsk. 2025/04/16
