Šią savaitę vykusiame Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje nuskambėjo pažadas lapkričio pradžioje organizuoti susitikimą su VšĮ Raseinių ligoninės direktoriumi Vidmantu Merkliopu dėl Raseinių ligoninės ateities po 2025 m. kovo 1 dienos.
Priminsime, kad rugsėjo mėnesį, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo įsakymu patvirtino Intensyvios terapijos paslaugų teikimą regione organizuojančių ir klasterines intensyvios terapijos paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąrašą, kuriame išvardintos įstaigos galės teikti intensyvios terapijos (reanimacijos) paslaugas. VšĮ Raseinių ligoninės sąraše nebuvo. Šią informaciją atsitiktinai, iš kito rajono kolegų, sužinojo mūsų rajono medikai ir ligoninės ateities klausimas tapo plačiai aptarinėjamas viešoje erdvėje ir žiniasklaidoje. Pasirodžius pirmiesiems, dėl Raseinių ligoninės ateities, publikuotiems straipsniams, rajono meras Andrius Bautronis žadėjo, kad jo ir V. Merkliopo pastangų dėka Sveikatos apsaugos ministro įsakymas bus naikinamas ir parengtas naujas, kuriame atsiras ir Raseinių ligoninė.
Redakcija gavo įsakymo priedo projektą, apie kurį taip garsiai kalbėjo, ir kaip problemų išsprendimą žadėjo rajono meras A. Bautronis, tačiau priedo projekte atsirado žvaigždutės su paaiškinimais, kad cit.: „Sprendimas dėl klasterinių intensyvios terapijos paslaugų teikimo pažymėtose įstaigose ir kitos Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (pvz. VŠĮ Raseinių ligoninės, VšĮ Plungės ligoninė, VšĮ Kretingos ligoninė ir kitos) įtraukimo į klasterį bus priimtas ne anksčiau kaip 2025 m. kovo 1 d.“
Ir bjauriausia, kad tos dvi žvaigždutės (**) pakibo ir ties kaimynais – Kėdainių, Jonavos ir Jurbarko ligoninių, nors ankstesniame ministro įsakyme jų nebuvo. Prabudęs ir pamatęs kylančią grėsmę Raseinių ligoninės ateičiai mūsų rajono vadovas „padarė paslaugą“ ir kaimynams?
Jurbarko ligoninė labiausiai rūpinasi dėl galimo personalo trūkumo
Raseinių rajono atsakingi asmenys į konkrečius klausimus apie ligoninės ateitį siunčia miglotus atsakymus. O kaimynai atviri – nieko neslepia atsakinėdami apie savo ligoninės kovą už būvį. VšĮ Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja Rūta Lukšienė atvira: „Suteiktas 2 m. laikotarpis, per kurį sieksime įgyvendinti reikalavimus. Intensyvios terapijos paslaugų kriterijai labai aukšti, manome, kad sudėtinga bus ne tik rajoninio lygio ligoninėms. Būtinos papildomos investicijos iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), prašysime Jurbarko rajono savivaldybės pagalbos, nes vien tik savo jėgomis įstaiga paslaugų neužtikrins. Kokie bus tie kriterijai, iki kurių turėsime temptis – patvirtintos informacijos neturime. Tačiau manome, kad gali būti vertinama faktinė pacientų srautų analizė, įstaigos dviejų metų veiklos rezultatai, įstaigos intensyvios terapijos paslaugų ir chirurginio profilio paslaugų teikimo rezultatai, atitikimas paslaugų teikimo reikalavimams.“ Jurbarko ligoninės vadovė didžiausią problemą mato personalo resursuose.
Kalbinti jurbarkiškiai medikai apie jų ligoninės ateities planus žino viską, su jais bendravo ir tarėsi ne tik ligoninės vadovybė, bet ir vietos politikai, suinteresuoti, kad ligoninė liktų tokia, kokia yra.
Šiandien, kaip minėjo Jurbarko ligoninės vadovė R. Lukšienė, svarbiausia išlaikyti ir didinti chirurginių operacijų skaičių. Jų įstaiga nuo šių metų gegužės mėnesio įsigijo specialios įrangos ir pradėjo atlikinėti lazerines venų, hemorojaus ir pilonidinių cistų operacijas. Prasidėjo rimta kova už pacientų ir ligoninių ateitį.
Pasirodo, Raseinių rajono meras net fiziškai nespėtų sudalyvauti ligoninės susirinkime
VšĮ Raseinių ligoninės vadovas Vidmantas Merkliopas atsakydamas į redakcijos pateiktą klausimą, ar vyko pokalbiai apie SAM planuojamas ir vykdomas reformas su darbuotojais, rašė: „…visada informuojame ligoninės skyrių, padalinių vadovus ir administratorius.“ Raseiniuose dirbantys medikai, beje nenorėję viešinti savo pavardžių, kalbėjo priešingai. Suvokiant, kad aplinkinių ligoninių vadovai, norintys išsaugoti savo ligonines su reanimacijos skyriais, gali pradėti specialistų „medžioklę“, šiandien kaip niekad reikalingi pokalbiai su medikais ir akivaizdūs įrodymai, kad tiek rajono politikai, tiek ligoninės administracija deda visas pastangas, kad būtų išlaikyta ligoninė ir užtikrintos darbo vietos operuojantiems gydytojams.
Meras Andrius Bautronis į klausimą, ar yra dalyvavęs ligoninės darbuotojų susirinkimuose, kuriuose būtų kalbama apie galimas pertvarkas, atsakė: „Nedalyvavau. Kiekvienoje įstaigoje susirinkimai vyksta nuolat. Atsižvelgiant į rajone esančių įstaigų skaičių, dalyvauti visuose susitikimuose fiziškai neturėčiau galimybės.“ Mūsų žiniomis nei vienai savivaldybės įmonei tokie perversmai, kaip Raseinių ligoninė, dar negresia.
A.Bautronis: Ministerijos klaida
„Man žinoma, kad buvo įsivėlusi klaida,“- toks mero atsakymas į klausimą, kodėl Raseinių ligoninės nebuvo garsiajame sąraše. Būtų galima juoktis jei nebūtų graudu. Ypač kai rajono „galva“ išlindus ylai iš maišo, viešai rašė „sureagavau ir ėmiausi veiksmų“. Jei tai būtų tik „klaida“, kaip teigia rajono vadovas, kokių veiksmų reiktų imtis? Tik pirštu pamojuoti tekstą rašiusiai ministerijos darbuotojai, pataisyti „klaidą“ ir viskas. Aišku civilizuotame pasaulyje dar ministras viešai atsiprašytų už tokio pobūdžio „klaidą“.
Tačiau konservatorius meras A. Bautronis ir toliau pats sau prieštarauja, arba pamiršta, ką kalbėjo ir rašė. Po kiek laiko asmeninėje socialinio tinklo paskyroje, po www.raseiniunaujienos.lt publikuoto straipsnio, rašo: „Mūsų toks įsakymo priedo projektas NETENKINA… – turime puikius savo srities specialistus, stebime šių paslaugų poreikį rajone. Vakar pasirašiau raštą su prašymu atsižvelgti į mūsų pastabas. Dabar kamuolys ministerijos rankose. Jeigu tik prireiks, jeigu situacija nesikeis į Raseinių rajono gyventojams palankią pusę, prašysiu Jūsų pagalbos – susivienyti ir rinkti parašus tam, kas priklauso mūsų rajonui.“(citata iš A. Bautronio Facebook paskyroje publikuoto teksto)
Apie parašų naudą ir prasmę
Net pasirašius kiekvienam Raseinių rajono gyventojui, kiek tai galėtų įtakoti Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą? Atsakymas paprastas. Lygiai tiek pat, kiek rajono merą A. Bautronį ir valdančiojoje koalicijoje esančius tarybos narius įtakojo gyventojų surinkti parašai įteikti prieš priimant sprendimą dėl mokyklų uždarymo. Tad rajono „galvos“ tokius viešai „transliuojamus“ lozungus galima vertinti tik kaip populizmą ir pigios reklamos troškulį.
Pagal pateiktus skaičiavimus, kuriuos atsiuntė VšĮ Raseinių ligoninės direktorius V. Merkliopas ir rajono meras A. Bautronis, šiandien į ligoninę, kad ji ir po dviejų metų liktų su svarbiu rajono gyventojams reanimacijos -intensyvios terapijos skyriumi, reikia investuoti ne tiek ir daug – 970 000 eurų. Bet svarbiausia, ne mažinti, o didinti atliekamų operacijų skaičių. Ir tikrai, tikrai nereikia rinkti parašų.
