Praėjusiais metais Lietuvoje oras buvo švaresnis nei užpernai, tačiau Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų standartų dar neatitiko.

„Nors oro kokybė pamažu gerėja ir vis rečiau viršija šiuo metu šalyje galiojančias normas, tačiau dar neatitinka gerokai griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų standartų teršalų koncentracijoms aplinkos ore“, – teigiama Aplinkos apsaugos agentūros penktadienį išplatintame pranešime.

Jos duomenimis, 2022 metais vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10) koncentracija oro kokybės tyrimų stotyse siekė 13–26 mikrogramų kubiniame metre (µg/m³) ir niekur neviršijo metinės ribinės vertės – 40 µg/m³.

Aplinkosaugininkų teigimu, palyginti su 2021 metais, daugelyje tyrimų stočių šis rodiklis buvo mažesnis.

Paros ribinės vertės viršijimo atvejų kai kuriuose miestuose buvo kiek daugiau nei 2021 metais, bet reikalavimas, kad vidutinė paros KD10 koncentracija neviršytų 50 μg/m3 daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus, nepažeistas nė vienoje stotyje – tokių dienų užfiksuota nuo vienos iki 19.

Pernai didžiausios teršalų koncentracijos nustatytos šildymo sezono metu, kai gaminant šilumos energiją užterštumą didina į aplinkos orą išmetami degimo produktai.

Daugiausia KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų registruota spalio–gruodžio ir sausio–kovo mėnesiais.

Smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) vidutinė metinė koncentracija svyravo nuo 5,1 iki 12,6 µg/m3 ir neviršijo nustatytos normos – 20 µg/m3.

„Visose oro kokybės tyrimų stotyse šių pavojingų sveikatai dalelių koncentracija buvo mažesnė nei ankstesniais metais“, – teigiama pranešime.

Vidutinė metinė azoto dioksido koncentracija miestų matavimo stotyse svyravo tarp 8–28 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės – 40 µg/m3. Neviršyta ir leistina didžiausia vienos valandos koncentracija.

Taip pat neviršytos metinės leistos didžiausios ozono, benzo(a)pireno, sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio), sieros dioksido, anglies monoksido ir benzeno koncentracijos.

Kita vertus, Aplinkos apsaugos agentūra atkreipia dėmesį, kad PSO rekomenduojami rodikliai yra gerokai mažesni.

Pagal juos, vidutinės metinės smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracijos pernai viršytos visose tyrimų vietose Lietuvoje, kietųjų dalelių – daugelyje šalies miestų, azoto dioksido rekomenduojama vidutinė norma perkopta daugelyje tyrimų vietų, išskyrus Mažeikius, Jonavą, Kėdainius ir Kauno Noreikiškių stotį.

Ozono lygis tik Šiaulių mieste atitiko didžiausią rekomenduojamą aštuonių valandų koncentraciją.

Sieros dioksidui rekomenduojama maksimali paros norma daugelyje tyrimų vietų neviršyta, išskyrus Vilniaus Lazdynų stotį.

Anglies monoksido koncentracijos atitiko PSO rekomenduojamus geros oro kokybės standartus.

Anot pranešimo, šiuo metu atnaujinama Aplinkos oro direktyva, kad nuo 2030 metų įsigalios gerokai griežtesnės aplinkos oro kokybės normos, priartintos prie PSO rekomenduojamų lygių.

Specialistai pabrėžia, kad oro kokybė yra aplinkos veiksnys, turintis didžiausią poveikį žmonių sveikatai. Ilgalaikis užteršto oro poveikis gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, įskaitant kvėpavimo sutrikimus, širdies ligas.