Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) buvę ilgametis vadovas Vytautas Landsbergis utopiniu vadina dabartinės partijos vadovybės siūlymą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, taip perkraunant politinę sistemą paaiškėjus piktnaudžiavimo išmokomis savivaldoje atvejams.
„Iš neteisybės ir nelaisvės egzistentų, kokie buvome Sąjūdžio pradžioje, išvirstame puikybės fariziejais, teisėjaujame iš burbulo. Tas, kuris niekad nenugvelbė kombikormo maišelio iš Lietuvos kolūkio, (…) tegu pirmas meta akmenį į buvusią mano mylimo miesto tarybos narę Jurgitą Šiugždinienę, ji mat pasinaudojo jūsų bloga sąvaržėlių tvarka iš komunos laikų“, – šeštadienį Seime Sąjūdžio įkūrimo 35-erių metų minėjime sakė V. Landsbergis.
Anot V. Landsbergio, pažvelgus į save galbūt daugeliui „iškristų tas akmuo iš rankų“ ir „įvyks visuotinės rekolekcijos didysis apsivalymas, į kurį utopiškai pakvietė Tėvynės sąjungos vadovai“.
Valdantieji konservatoriai, reaguodami į krizę dėl savivaldybių tarybų narių neskaidriai naudotų išmokų pasiūlė rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, kad būtų perkrauta politinė sistema, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.
Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš užimamų pareigų. Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad atsisakius surengti pirmalaikius rinkimus ji po NATO viršūnių susitikimo liepos viduryje trauksis iš pareigų.
V. Landsbergis savo kalboje per Sąjūdžio minėjimą sakė, kad visgi „tikriausiai nebus pasiūlytų rekolekcijų, tik realizmas, akmenizmas ir akmenistanas, su iškalbingais mulomis ir bukais ajatolomis, kaip melagių kremliuje, nuo kurio dar nepajėgiame dvasiškai nutolti“.
„Sukčiaujančioms savivaldoms kai kurioms priimtina nenutolti, bet Sąjūdis juk buvo, stebuklas galimas, tą prisiminkim, net blūdydami vis neprašalintose širdžių tamsumose“, – kalbėjo pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę.
Sąjūdžio pradžia laikomas 1988 metų birželio 3 dieną Lietuvos mokslų akademijos salėje vykęs susirinkimas, per kurį buvo išrinkta 35 narių Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė.
1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms to meto problemoms iškelti. Miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda.
1988 metų spalio 22–23 dienomis vyko LPS steigiamasis suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos, buvo išrinktas ir patvirtintas LPS Seimas ir Seimo taryba, priimta LPS programa, įstatai ir 30 rezoliucijų.