(BNS). Vilniuje, prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, antradienį vyksta protestas prieš grėsmę žiniasklaidos laisvei ir valdančiųjų inicijuotas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas.
Tiesioginė transliacija:
Kaip BNS informavo vietoje esantys pareigūnai, greta Seimo protesto pradžioje susirinko apie 2 tūkst. žmonių.
Protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Už laisvą žodį ir žiniasklaidos laisvę“, „Šalin rankas“, „Čia tikrai niekas nedvokia, leiskit dirbti!“, kuriame pavaizduoti prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Inga Ruginienė, socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Prieš protesto pradžią ant M. Mažvydo bibliotekos laiptų grojo pučiamųjų orkestras.
„Labai neramu stebėti, kas vyksta, (…) atrodo jau, kad ne savo valstybėje pradedame gyventi“, – BNS sakė proteste dalyvaujanti 47 metų įmonės direktorė iš Klaipėdos Viktorija.
Ji sakė besitikinti, kad politikai įsiklausys į protestuotojų reikalavimus.
„Pirmiausia, kad tuos pakeitimus dėl LRT vadovo keitimo tiesiog atidėtų ir nebesvarstytų. Ir apie tarybos depolitizavimą. Tai, kad šitie procesai pajudėtų teigiama linkme“, – kalbėjo moteris.
Tuo metu 45-erių Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos mokytojas Egidijus sako, kad proteste dalyvauja, nes nori palaikyti pasipriešinimą norui „supaprastinti LRT procedūras ir pakeisti vadovę“.
„Ir tai yra pradžia kažko didesnio, ir nenoriu, kad tai tęstųsi. Norėčiau, kad tai baigtųsi dabar pat ir atgal nebūtų žengiama. Daug žingsnių yra kitų padaryta, kurie atgal žengia“, – BNS teigė proteste dalyvaujantis vyras.
Jo nuomone, Lietuvoje šiuo metu užtikrinama žodžio laisvė ir jis teigia nesuprantantis, kam politikai imasi pokyčių.
„Man laisvas žodis yra, kai aš galiu pasakyti, kai galiu leisti kitam pasakyti. Kai galiu girdėti neįžeidžiančius žodžius, galiu diskutuoti, galiu argumentuotai debatuose kalbėtis apie idėjas“, – sakė Egidijus.
Mitingą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ žurnalistų bendruomenė organizuoja drauge su Kultūros asamblėja.
Protestas rengiamas Seimui ėmusis pataisų, kuriomis būtų lengvinamas LRT vadovo atleidimas, ir jau priėmus sprendimą trejiems metams įšaldyti įstaigos biudžetą.
Mitingą organizuojantys žurnalistai teigia, kad pataisos dėl visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo yra antikonstitucinės, prieštarauja europinei teisei ir sudaro prielaidas politikams kištis į LRT turinį.
Organizatoriai reikalauja valdančiųjų atsitraukti nuo siūlymo keisti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką ir inicijuoti rimtą diskusiją dėl LRT tarybos depolitizavimo, į ją įtraukiant žurnalistų organizacijas, žiniasklaidos ir teisės ekspertus.
„Nemuno aušros“ siūlymas, kad LRT vadovą būtų galima atleisti už tai balsavus šešiems nariams iš 12, yra įveikęs pateikimo stadiją Seime, tačiau iniciatoriai pripažino, jog projektą reikės tobulinti atleidimui numatant bent septynis balsus.
Šiuo metu LRT generalinis direktorius iš pareigų gali būti pašalintas balsuojant aštuoniems nariams.
Pataisų rėmėjai teigia siekiantys atliepti lapkričio pradžioje paskelbtas Valstybės kontrolės atlikto LRT audito, nustačiusio įstaigos valdymo spragų, išvadas ir norintys suteikti realią galią transliuotojo tarybai keisti organizacijos vadovą, kai juo nebepasitikima.
Nevyriausybinės organizacijos antradienį kreipėsi į valstybės vadovus ir ragina atmesti siūlomus pakeitimus, nes jie prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui
Be to, lapkričio pabaigoje Seimas „aušriečių“ siūlymu nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą. Numatoma, kad ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 80 mln. eurų.
Abi „Nemuno aušros“ iniciatyvas palaiko ir kitos valdančiosios socialdemokratų bei „valstiečių“ frakcijos.
Dėl politikų veiksmų visuomeninio transliuotojo darbuotojai praėjusią savaitę pradėjo protesto akciją, kai eteryje skelbia tylos minutes ir reikalauja politikų patraukti rankas nuo įstaigos. Jie taip pat rengia laidas, kokia svarbi demokratinei visuomenei yra laisva žiniasklaida, pasakoja nesėkmingų valstybių pavyzdžius, kas nutinka, kai žiniasklaida yra uzurpuojama.
Grėsmė iškilo po audito ne žiniasklaidai, bet būtent LRT. labai sumaišytos sąvokos. Žiniasklaidai grėsmė iškilo tada, kai pradėta transliuoti tik viena teisinga nuomonė. Absoliučiai nesitinku su mitinguotojų nuomone