(BNS). Atšilus orams ir esant mažesniam šilumos suvartojimui šildymo sąskaitos už vasario mėnesį vidutiniškai sumažės 10–20 proc., palyginti su sąskaitomis už sausį, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.
Anot tarybos, vidutinė šilumos energijos vieneto kaina vasarį, palyginti su sausiu, padidėjo apie 5 proc.
Naujos statybos 60 kv. metrų butuose sąskaitos už šildymą vasarį mažės apie 20,6 euro iki 86 eurų (su PVM), renovuotuose senos statybos namuose – apie 26,6 euro iki 141,6 euro, o nerenovuotuose – maždaug 40 eurų iki 233,5 euro.
„Vasaris, kaip ir šių metų sausis vėl buvo neįprastai šaltas. Vis dėlto trumpesnis mėnuo, taip pat vasario pabaigoje pasitraukęs arktinis speigas lėmė, kad pastatuose buvo suvartota iki 25 proc. mažiau energijos nei prieš mėnesį. Įvertinus didesnę šilumos kilovatvalandės kainą, gyventojus pasieksiančios sąskaitos už vasario šildymą bus iki 20 proc. mažesnės nei sausį“, ‒ pranešime teigė VERT narys Matas Taparauskas.
2025–2026 metais šildymo sezono spalio–kovo mėnesiais vidutinė šilumos kaina siekia 7,78 cento už kilovatvalandę (kWh), kai tuo pačiu 2024–2025 metų laikotarpiu ji buvo 3 proc. mažesnė ir siekė 7,53 cento.
Kovą vidutinė svertinė šilumos kaina Lietuvoje siekia 8,87 cento(be PVM) ir, palyginti su vasariu, padidėjo apie 5,6 proc. Taryba teigia, kad kaina auga dėl to, kad dalį kuro reikėjo įsigyti rinkoje už aukštesnę sezoninę kainą.
Mažiausios šilumos kainos kovą fiksuojamos Utenoje (5,97 cento už kWh), Šiauliuose (6,36 cento) ir Tauragėje (6,5 cento). Didžiausios kainos taikomos „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ (13,11 cento), „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (12,72 cento) ir „Lazdijų šiluma“ (12,8 cento) aptarnaujamiems vartotojams.
Palyginti su vasario mėnesiu, labiausiai kainos sumažėjo Plungėje (11,4 proc.), Velžyje (5,7 proc.) ir Nemėžyje (6,4 proc.), o daugiausia augo Elektrėnuose (25,7 proc.) ir Šilalėje (25,5 proc.).
Plungės šilumos kainos mažėjimą ypač lėmė apie 16 proc. sumažėjusi iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina, o Nemėžyje reikšmingos įtakos turėjo daugiau kaip 12 proc. sumažėjusi svertinė naudojamo kuro kaina.
Elektrėnuose kainos augimą lėmė apie 30 proc. padidėjusi iš vienintelio esančio gamintojo superkamos šilumos kaina, o Šilalėje – beveik 50 proc. išaugusi svertinė kuro kaina, kuri tiesiogiai padidino kintamąją šildymo kainos dalį.
Vilniuje šilumos kaina padidėjo kiek daugiau nei 5 proc. – iki 8,75 cento, Klaipėdoje didėjo beveik 15 proc. – iki 8,07 cento, Panevėžyje didėjo beveik 13 proc. – iki 8,2 cento, o Kaune ji išliko stabili ir siekia 9,81 cento. Šiauliuose miesto vartotojams taikoma kaina sumažėjo kiek daugiau nei 1 proc. – iki 6,36 cento.
Reguliuotojo vertinimu, biokuro rinkos pokyčiai ir toliau daro reikšmingą įtaką šilumos kainai. Nors trumpalaikių sandorių kainos svyruoja, kovo mėnesį vidutinė biokuro kaina siekia apie 27 eurų už megavatvalandę, o didesnė ilgalaikių kontraktų dalis padeda amortizuoti kainų svyravimus.
Bendrai šio šildymo sezono apsirūpinimas biokuru siekia beveik 99 proc., todėl galima prognozuoti ir viso šildymo sezono vidutinę biokuro kainą – 25,61 euro už megavatvalandę – 18,35 proc. aukštesnę nei praėjusio šildymo sezono, teigiama pranešime.
__________________________________________________________________
