Dalis medikus vienijančių organizacijų kritikuoja Seimui teikiamą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymą gydymo įstaigoms griežtinti baudas už žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui.
Opozicinių konservatorių parlamentarės, Sveikatos reikalų komiteto narės Jurgitos Sejonienės antradienį surengtoje spaudos konferencijoje organizacijų atstovės teigė, kad našta dėl tokių pataisų tektų gydytojams, mažėtų pacientų pasitikėjimas jais.
„Labiausiai norėtųsi atkreipti dėmesį, kad įstatymo projektas, jeigu jis būtų toks priimtas, galiotų visiems medikams. Tai nėra tik apie gydytojus, kaip dabar kalbama, vadovus, ne – tai galiotų ir slaugytojams, ir kineziterapeutams, ir odontologams, bet kuriam medikui, kuris suveda bet kokį kodą į Ligonių kasų sistemą“, – kalbėjo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.
Jos teigimu, Lietuvoje nėra nė vienos kitos profesijos, kuriai galiotų administracinės baudos „už darbą“.
„Mūsų teisininkai negalėjo atsakyti, ar yra. Nei teisėjai, nei advokatai, kurie priima dar stipresnius ar sunkesnius sprendimus, (jiems – BNS) nėra taikoma jokia administracinė bauda. Ir tikrai šitas projektas, kaip bežiūrint, yra labai blogai“, – sakė ji.
„Tai yra labai nesąžininga“
A. Astafjeva akcentavo, kad pataisų priėmimas lemtų žalos perkėlimą medikams, nes gydymo įstaigų vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos.
„Kadangi vadovas turės būti nepriekaištingos reputacijos, reiškia, visa administracinė žala bus numatyta kitam atsakingam asmeniui, kas iš principo yra medikas. (…) Galbūt įstaiga ir sumokės tą baudą, bet pati administracinė bauda ir pati prievolė jau bus medikui“, – teigė Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė.
Jos tvirtinimu, baudos skyrimas medikams lemtų jų pasitraukimą iš sistemos, nes „tai yra labai nesąžininga ir labai neteisinga“.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė pabrėžė, kad siūlomos pataisos nedera su diskusijomis apie vertę medicinoje, apmokėjimą medikams už rezultatus, sistemos orientaciją į pacientą ir gydytoją.
„Girdime apie pasitikėjimu grįstus santykius tarp medikų ir pacientų, tačiau visi šie pokyčiai (…) yra su papildomomis rizikomis. Šitas dokumentas, atrodo, griauna, o ne prisideda prie kertinių sveikatos priežiūros sistemos elementų“, – sakė N. Čiakienė.
Ji kėlė klausimą, kodėl neatliktas projektų poveikio vertinimas, nors pakeitimai pristatomi kaip svarbūs.
„Sakome, kad yra be galo svarbu ir tai iš esmės spręs krūvą problemų, tačiau poveikio vertinimas yra neatliktas ir netgi, kaip ir minėjau, diskusijos normalios nebuvo“, – kalbėjo N. Čiakienė.
POLA vadovė pabrėžė, kad dialogo stygius yra viena priežasčių, kodėl 111 sveikatos priežiūros ir pacientų organizacijų kreipėsi į Seimo narius.
„Kviečiame dabar neskubėti, sustoti. Šiandien žinome, kad yra pateikimas Seime. Labai prašome visų Seimo narių įsiklausyti į visas sveikatos sektoriuje veikiančias skirtingas grupes ir sustabdyti tokį greitą sprendimų stūmimą, kurie turi labai daug rizikų“, – kalbėjo N. Čiakienė.
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė akcentavo kritinį medikų perdegimo lygį ir žalą jiems darančią perteklinę administracinę naštą, nuolat kintančias taisykles.
„Lietuvos medikams šiandien labiausiai trūksta ne kontrolės, o pasitikėjimo, aiškių taisyklių ir galimybės dirbti pacientui, o ne auditui“, – teigė ji.
Kaip rašė BNS, pagal SAM parlamentui pateiktus projektus, už pažeidimus gydymo įstaigoms baudą galėtų skirti Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius, o baudų dydžiai priklausys nuo to, ar buvo padaryta žala PSDF biudžetui, pažeista paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą.
Už žalą PSDF biudžetui pataisose numatyta nuo 20 iki 100 proc. padarytos žalos dydžio piniginė bauda, už pažeistą teisę į nemokamą gydymą – nuo penkių iki 15 kartų didesnio dydžio, nei neteisėtai iš paciento paimtas mokestis, piniginė bauda.
Tuo metu už pažeidimą, dėl kurio nebuvo padaryta žala PSDF biudžetui ir nebuvo pažeista paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą, numatyta nuo dviejų iki dešimties bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė bauda.
Taip pat siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą, už neteisingų duomenų pateikimą VLK, dėl kurio PSDF biudžetui padaroma iki 300 eurų žala, numatant ne tik įspėjimą, bet ir 80–180 eurų baudą, o padarius didesnę negu 300 eurų žalą – 360–560 eurų baudą. Be to, siūloma padidinti baudas už tyčinį melagingų duomenų pateikimą VLK.
Šie ir kiti sankcijų už administracinę žalą PSDF biudžetui pakeitimai numatyti Sveikatos draudimo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimuose.
Projektų pateikimas parlamentarams numatytas antradienį vakariniame Seimo posėdyje po to, kai gegužės viduryje pataisoms pritarė Vyriausybė.
Opozicija prašys ekspertinio vertinimo
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad pataisomis toliau kuriama „baimės medicina“, atimant galią iš medikų ir „darant tiesioginę žalą ne tik visiems medikams, bet ir pacientams“.
„Mes matome, kad Sveikatos apsaugos ministerija savo nekokybišką darbą, tai yra politinę atsakomybę už savo nekokybiškai parengtus projektus permeta visam Seimui ir už jo slepiasi, užuot atnešusi tinkamus, su visa pacientų, medikų, socialinių partnerių bendruomene išdiskutuotus sprendimus“, – kalbėjo politikė.
Ji išreiškė Liberalų sąjūdžio poziciją nepritarti pakeitimams, ragindama SAM nedaryti klaidos, kuri „neišvengiamai atsidurs ginčuose teismuose“ ir nepakenkti sveikatos apsaugos sistemai.
Pasak J. Sejonienės, opozicija bandys pristabdyti pataisų svarstymą Seime.
„Neabejotinai reikalausime, kad būtų atliktas ekspertinis vertinimas. Kviesime dar kartą Sveikatos apsaugos ministeriją įsiklausyti į socialinių partnerių, ekspertų pasiūlymus“, – sakė parlamentarė.
Ji teigė, kad neatliktas realus projektų poveikio vertinimas, gautos neigiamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, kitų institucijų išvados.
„Manome, kad Valstybinei ligonių kasai suteikiamos per plačios diskrecinės galios, VLK tampa ir kontrolę vykdančia, ir sankcijas skiriančia institucija, tai tokiu inkvizitoriumi“, – tvirtino konservatorė.
SAM pataisų poreikį grindžia nepakankamai efektyviu dabartiniu reguliavimu, nustatančiu galimas poveikio priemones už sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų padarytus teisės aktų pažeidimus ir žalą PSDF biudžetui.
Ministerijos teigimu, VLK patikrinimai 2024–2025 metais žalą biudžetui nustatė 75 proc. atvejų. Jeigu Seimas priimtų pakeitimus, naujoji tvarka įsigaliotų nuo lapkričio 1 dienos.
