Per praėjusį šildymo sezoną kilo 5,3 tūkst. gaisrų, vidutiniškai kas tris dienas žūdavo žmogus

(BNS). Praėjusį šildymo sezoną kilo 5,3 tūkst. gaisrų, kurie vidutiniškai kas tris dienas nusinešdavo po žmogaus gyvybę, antradienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

„Praėjusį šildymo sezoną Lietuvoje kilo 5338 gaisrai ir per tą laikotarpį buvo prarastos net 64 gyvybės bei 115 asmenų buvo traumuota gaisrų metu“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.

Anot jo, pagrindinės gaisrų priežastys kasmet išlieka panašios – neatsargus rūkymas, elgesys su ugnimi, netinkama šildymo įrenginių ir dūmtraukių priežiūra, elektros įrangos gedimai bei elektros instaliacijos perkrova.

K. Agintas taip pat pabrėžia, jog daugiausia problemų šildymo sezono metu kelia gyvenamieji namai, butai.

„Gyvenamasis sektorius neramina, nes praėjusį sezoną net 18 procentų buvo daugiau gaisrų gyvenamajame sektoriuje ir žuvusių žmonių skaičius yra tikrai pakankamai didelis“, – sakė jis.

„Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tikslas – kad šį šildymo sezoną būtų kuo mažiau tragiškų įvykių, ir kuo mažiau būtų prarastų gyvybių, ir sudegtų kuo mažiau gyventojų turto“, – pabrėžė K. Agintas.

Pasak PAGD pavaduotojo, sausis buvo tragiškiausias mėnuo per pastaruosius du dešimtmečius – gaisruose žuvo 18 žmonių, vidutiniškai beveik po vieną kas antrą dieną.

Taip pat beveik kas trečias praėjusio šildymo sezono gaisras buvo susijęs su šildymo įrenginiais ar elektros įranga. Dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių eksploatavimo pažeidimų, jų gedimų, taip pat elektros įrenginių ir instaliacijos gedimų kilo 1668 gaisrai – beveik ketvirtadaliu daugiau nei ankstesnį šildymo sezoną.

Tuo metu PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas atkreipė dėmesį, kad autonominius dūmų detektorius turi apie 60 proc. šalies gyventojų, tačiau maždaug 5 proc. šių įrenginių neveikia.

A. Gudžiauskas pabrėžia, jog nors ugniagesiai vykdo prevencinius vizitus, jų metu gyventojų nebaudžia. Apsilankymų tikslas – konsultuoti žmones, patikrinti, ar būste įrengti dūmų detektoriai, ir atkreipti dėmesį į galimus šildymo sistemos trūkumus.

„Jeigu žmogus pats abejingas savo aplinkai, ugniagesiams ir priežiūros pareigūnams labai sudėtinga į tokius žmones prisibelsti, o ypač paveikti jų elgesį, kad jie elgtųsi atsakingai“, – sakė A. Gudžiauskas.

Pasak jo, baudos skiriamos gavus konkretų pranešimą ar skundą dėl gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų. Išnagrinėję skundą ir nustatę pažeidimų, pareigūnai gali skirti iki 70 eurų baudą.

„Jeigu pažeidimai nėra šalinami ir elgiamasi piktybiškai, tos baudos gali siekti 600 eurų ir daugiau“, – sakė A. Gudžiauskas.

Jo teigimu, skundus dažnai pateikia kaimynai, pastatų ar patalpų bendraturčiai ir kiti suinteresuoti asmenys, pastebėję galimus gaisrinės saugos pažeidimus.

PAGD duomenimis, vidutinis šiemet gaisruose žuvusių žmonių amžius – 65 metai. Apie 70 proc. žuvusiųjų gyveno kaimo vietovėse ar mažuose miesteliuose, o 60 proc. žuvo vakaro ir nakties valandomis – nuo 20 iki 4 valandos.

Ypač pažeidžiami vieni gyvenantys, retai artimųjų lankomi vyresnio amžiaus žmonės, kuriems gali būti sudėtinga savarankiškai pasirūpinti savo būsto saugumu ar laiku reaguoti į kilusį gaisrą.

Prieš prasidedant šildymo sezonui, PAGD gyventojams pirmiausia rekomenduoja patikrinti kietojo kuro šildymo įrenginius, krosnis ir dūmtraukius, prireikus juos suremontuoti, įsitikinti, ar nėra įtrūkimų ir ar pro juos nesiskverbia dūmai.

Taip pat išvalyti dūmtraukiuose susikaupusius suodžius, kurių užsidegimas yra viena iš gaisrų priežasčių. A. Gudžiauskas pabrėžė, kad šildymo įrangą reikia prižiūrėti ne tik prieš sezoną, bet ir jam tęsiantis.