(BNS). Nuo kitų metų turint įsigalioti naujai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansavimo tvarkai, prioritetizuojančiai viešąjį sektorių, sveikatos apsaugos ministras akcentuoja, kad šie pokyčiai reikalingi užtikrinti šalies pasirengimą atremti grėsmes.
Savo ruožtu sveikatos paslaugų įstaigų vadovai neigia dalies pacientų ir medikų organizacijų teiginius, kad ši tvarka gali pailginti eiles, anot jų, ligoninės pasiruošusios teikti daugiau paslaugų.
„Kad viešasis sektorius, kuris yra mūsų sveikatos priežiūros stuburas, galėtų ir kasdienio savo paslaugų teikimo režimu užtikrinti bazę, kad paslaugos būtų prieinamos kiek galima visai visuomenei, o ypač, kad viešasis sektorius galėtų atremti visas rizikas, grėsmes, kurios gali pasiekti sveikatos priežiūros sistemą“, – žurnalistams trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministras, paklaustas, kam reikalingi į viešojo sektoriaus stiprinimą nukreipti pokyčiai.
„Ar tai būtų klimato reikalai, (…) ar tai būtų karo grėsmė, ar tai būtų, galų gale, visokios pandeminės rizikos – būtent viešasis sektorius yra tas, kuris ir taikos sąlygomis, ir krizės sąlygomis privalo būti mūsų stuburu“, – kalbėjo jis.
34 mln. eurų mažiau privatininkams
Kaip rašė BNS, nuo 2027 metų įsigalios Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, kuriomis prioritetas skirstant PSDF lėšas bus suteikiamas valstybės ir savivaldybių viešosioms bei biudžetinėms gydymo įstaigoms.
Pagal naują tvarką, su privačiomis gydymo įstaigomis Valstybinė ligonių kasa sutartis sudarys dėl tų paslaugų, kurių negali užtikrinti kitos įstaigos.
Dalis gydymo įstaigų ir pacientų organizacijų pakeitimus kritikuoja ir ragina Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją iš naujo įvertinti finansavimo tvarką ir užtikrinti, kad pacientai reikalingą gydymą gautų laiku.
L. Kukuraitis teigia, kad papildomai į sveikatos priežiūros sistemą skiriamas pusė milijardo eurų turėtų sudaryti sąlygas plėsti sveikatos priežiūros paslaugas ir didinti jų skaičių, todėl pagrindo ilgėti eilėms nėra.
„Dėl eilių mes tikrai neturime pergyventi, nes finansų prasme yra skiriama pakankamai ir daug“, – patikino ministras.
Anot jo, papildomas finansavimas bus skiriamas tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui, o didžiausias problemas dėl eilių turinčiose paslaugų kategorijose numatoma taikyti specialias jų mažinimo priemones. Šiuo metu prie šio klausimo dirba darbo grupės, kurios lapkričio antroje pusėje turėtų pristatyti parengtus sprendimus.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus Gyčio Bendoriaus pateiktais duomenimis, kitąmet privačių gydymo įstaigų sutartims planuojama skirti apie 34 mln. eurų mažiau nei šiemet, nukreipiant šias lėšas į valstybines įstaigas. Iš viso privačių įstaigų paslaugoms šiemet išleisti prognozuojama 348 mln. eurų lėšų.
Anot jo, aktyvaus stacionarinio gydymo ir ambulatorinių konsultacijų finansavimas privačiose įstaigose iš esmės nesikeis, o didesni pokyčiai numatomi ambulatorinės slaugos namuose, paliatyviojo gydymo ir brangiųjų tyrimų srityse. Kitose srityse pokyčiai turėtų siekti 4–6 procentus.
„Privačiose gydymo įstaigose sumiškai paslaugų pagal sudarytas sutartis su ligonių kasa bus truputėlį mažiau, o viešajame sektoriuje truputėlį daugiau, tas pokytis yra labai nedidelis, – kalbėjo G. Bendorius. – Tačiau atsilaisvins lygiai tiek pat vietų viešajame sektoriuje, tai sumiškai eilės nepasikeis. Vien dėl šito pokyčio eilės nei padidės, nei sumažės.“
Be to, L. Kukuraičio teigimu, sveikatos priežiūros įstaigų sutartis su VLK siekiama pasirašyti sausį, o ne pavasarį, kaip anksčiau, kad įstaigos iš anksto žinotų, kiek paslaugų galės suteikti ir už kiek jų bus sumokėta. Anot jo, tai leis įstaigoms lanksčiau paskirstyti paslaugas pagal pacientų poreikius.
Gydytojai laukiami sugrįžtant į viešąjį sektorių
Sveikatos apsaugos ministrui akcentuojant, kad viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigos pajėgs suteikti daugiau paslaugų, tą teigia ir įstaigų vadovai, tikinantys, kad medikai noriai žvelgia į perspektyvą sugrįžti į viešą sektorių, o eilės pas juos neturėtų augti.
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas teigia, kad didesnis dėmesys viešajam sveikatos priežiūros sektoriui galėtų padėti stiprinti regionų ligonines ir paskatinti gydytojus rinktis darbą jose.
Jis akcentavo, kad viešasis sektorius, priešingai nei privačios įstaigos, gydytojams gali pasiūlyti socialines garantijas ir darbo stabilumą.
„Ministerija ir ministras atsisuka į regionus, regionų problemos yra žymiai aštresnės, negu didžiųjų miestų, ir atsiranda galimybės, finansavimo perspektyva, – kalbėjo G. Ramanauskas. – Privatus sektorius neišnyks, galim drąsiai apie tai kalbėti, (…) bet truputėlį, truputėlį atsiranda tokia pusiausvyra, galimybė sustiprėti viešajam sektoriui, ko labai norim.“
G. Ramanausko teigimu, viešajame sektoriuje teikiamos sudėtingiausios ir daugiausia investicijų bei infrastruktūros reikalaujančios paslaugos, pavyzdžiui, sunkių traumų ir kitų skubių būklių gydymas. Todėl, anot jo, būtina užtikrinti, kad regionų ligoninės galėtų toliau teikti tokias paslaugas.
„Tos uogelės, kurias suteikia privatus sektorius, neprilygsta viešajam sektoriui. Iš tikrųjų, jeigu tai yra trauma, lūžiai, apendicitas, pilvas, krūtinė operuojama bus viešajame sektoriuje, ir čia reikia stiprinti šituos dalykus“, – pabrėžė jis.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė teigia, kad įstaiga ir šiuo metu suteikia daugiau paslaugų, nei numatyta kvotose, tad dalis jų neapmokamos arba apmokamos tik iš dalies. Pasak direktorės, papildomas finansavimas leistų sumažinti įtampą su pacientais, o viešosios gydymo įstaigos galėtų efektyviau organizuoti darbą.
„Viešasis sektorius, kuris produkuoja apie 2 mlrd. paslaugų, yra pajėgus suteikti daugiau paslaugų už 30 mln. (eurų – BNS)“, – teigė ji.
J. Kutkauskienė pabrėžė, kad pagrindinis viešojo sektoriaus iššūkis yra darbuotojų trūkumas.
„Noriu ištransliuoti žinutę: tikrai visi gydytojai, kurie yra užaugę viešajame sektoriuje, laukiami sugrįžtant“, – sakė J. Kutkauskienė.
Savo ruožtu Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas teigė pastebintis gydytojų norą grįžti į viešąjį sektorių, jo vadovaujama įstaiga jau dabar sėkmingai vykdo papildomų specialistų paiešką.
Viešąjį sektorių vadina esminiu
Tuo metu Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Darius Praninskas, kalbėdamas apie pokyčius, akcentavo, kad privataus sektoriaus plėtra nepadėjo spręsti esminių sveikatos sistemos problemų, buvo orientuotasi į paslaugų kiekį, o ne kokybę.
„Matėme labai sparčią plėtrą privataus sektoriaus per pastaruosius penkerius metus (…), tačiau jeigu pažvelgtume į sveikatos sistemos pagrindinius rodiklius ir medicinos priemonėmis, ir prevencinėmis priemonėmis išvengiamą mirtingumą, tai tie sveikatos rodikliai per metus negerėja“, – kalbėjo D. Praninskas.
Anot jo, dėl šios priežasties itin svarbus ir reikalingas viešojo sektoriaus stiprinimas.
„Manau, kad būtent viešasis sektorius yra tas sektorius, kuris sprendžia esmines sveikatos problemas ir yra sveikatos sistemos stuburas. Taip kad gydymo įstaigos, turėdamos tvaresnę ekonominę situaciją, galimybes, tikrai užtikrins efektyvesnę savo veiklą ir paslaugų prieinamumą pacientams“, – pabrėžė Šiaulių ligoninės vadovas.
D. Praninsko vertinimu, pastaraisiais metais sparčiai augęs privatus sveikatos priežiūros sektorius didino gydytojų pasiskirstymo netolygumus, kai daugiausia specialistų sutelkta Vilniuje ir Kaune. Jis pabrėžė, kad vyresnio amžiaus pacientams, kurių dalis Šiaulių regione yra didesnė nei didžiuosiuose miestuose, reikia įvairesnių sveikatos priežiūros paslaugų arčiau namų.
Pasak įstaigos vadovo, Šiaulių ligoninė daugiausia dėmesio skirs būtinosios pagalbos ir specializuotų klasterinių paslaugų prieinamumui, tačiau sieks plėsti ir kitas paslaugas, atsižvelgdama į regiono gyventojų poreikius.
„Esminių pokyčių neturėtų įvykti. Šiai dienai laukimo eilės yra labai nedidelės ir esame viena iš tų gydymo įstaigų, kur prieinamumas tokių specialistų, kaip kardiologai, daugiau nei 80 proc. pacientų nesiekia 30 dienų. Tai, manau, kad tikrai bus užtikrintas paslaugų prieinamumas ir sistema veiks efektyviau“, – pridūrė jis.
Autorė Karolina Ambrazaitytė
redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius
