Jonas Brigys,
Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos bibliotekininkas
Istorija nesikartoja, tačiau kai kurios idėjos periodiškai iškyla į naujienų sūkurio paviršių, tampa aktualios, audrina žmonių vaizduotę, skatina kuri planus. Viena tokia daugiau kaip 100 metų mūsų krašto žmonių vaizduotą audrinančių idėjų yra per/pro Raseinius tiesiamas geležinkelis. Apie jį kalbėti pradėta dar XIX a., vėliau ne vieną kartą ši idėja gaivinta, tačiau rezultato nėra ir XXI amžiuje. Raseinių rajono savivaldybės mero Arvydo Nekrošiaus Facebook paskyroje paskelbta informacija apie LR Geležinkelio tinklo vystymo scenarijus iki (ir vėliau) 2050 m. paskatino prisiminti tos iki šiol neįgyvendintos „geležinės“ Raseinių svajonės pakilimų ir nuopuolių kroniką.
Lietuvoje 1861 m. pradėjo veikti pirmasis geležinkelis Kaunas–Kybartai (Sankt Peterburgo–Varšuvos linijos atšaka), 1862 m. pradėtas traukinių eismas maršrutais Sankt Peterburgas–Vilnius ir Vilnius–Virbalis. 1871-73 m. nutiesus Liepojos–Romnų liniją geležinkelis sujungė Mažeikius, Radviliškį, Kėdainius, Kaišiadoris. Ir vėliau geležinkelių linijos Lietuvoje ilgėjo, tačiau vieną didžiausių to meto šalies miestų – Raseinius – jos aplenkė. Netgi sklido kalbos (seniai tapusios legenda), kad tiesiant Liepojos–Romnų geležinkelį raseiniškiai pašykštėję 6000 rublių kyšio rusų valdininkams, todėl geležinkelio kryptis buvo pakeista Šiaulių naudai, nors pagal pirminį projektą ši linija turėjo eiti per Raseinius.
● 1868 m. planuojant Liepojos–Kauno geležinkelį, buvo svarstomas variantas, pagal kurį šis geležinkelis turėjo eiti maršrutu Liepoja–Raseiniai–Kaunas. Kitas variantas – Liepoja–Šiauliai–Kaunas. Pati šio geležinkelio statybos idėja Liepojos pirklių svarstyta dar 1852 ir 1862 m. Nenuostabu, kad viename iš linijos projektų atsirado Raseiniai, nes tuo metu pagal gyventojų skaičių, tai buvo antrasis Kauno gubernijos miestas (1868 m. Kaune gyveno 32774 žmonės, Raseiniuose – 10579, o Šiauliuose tik 6269.
● XIX a. pabaigoje, didėjant tarptautinei įtampai ir bręstant konfliktui tarp Rusijos ir Vokietijos, imperijos vakariniuose pakraščiuose pradėta intensyvi karinių įtvirtinimų statyba. Atsirado viltis, kad taip klostantis aplinkybėms pagerės ir Raseinių susisiekimas su kitomis Lietuvos vietovėmis. Deja, Rusijos vyriausybė nusprendė Žemaitiją palikti be geležinkelių. 1892 m. Mečislovas Davainis Silvestraitis rašė: „Nuo Aukmergės per Kėdainius, Raseinius ant Telšių ir prie Liepojaus gelžkelio ketino eiti gelžkelis, padarytas ant siaurų vėžių, idant ant jų prūsai savo vagonus pastatę negalėtų pas mus atvažiuoti. Bijodami maskoliai to atsitikimo, nedaleidžia tam gelžkeliui daeiti sulig Prūsų rubežiaus po Taurage“.
● Laukiamas traukinys nesirodė, o Raseinių padėtis blogėjo. 1893 m. Raseiniai pagal gyventojų skaičių jau tik penktas gubernijos miestas. Padėtį bandė gelbėti aktyviausia to meto krašto visuomeninė organizacija – Raseinių ūkio ir gyvulių veisimo draugija, kuri 1902 m. kreipėsi į Rusijos vyriausybę, prašydama pagalbos nutiesti per Raseinius geležinkelį. Atrodo, kad buvo gautas teigiamas atsakymas, netgi buvo numatyti pinigai tam reikalui, bet, anot M. Davainio-Silvestravičiaus, „ištikus tuo laiku karui su Kitajum [Kinija] pinigai nuėjo kitiems reikalams ir ansai geležinkelio sumanymas tapo užmestas“.
● Nepaisydami nesėkmės raseiniškiai rankų nenuleido ir 1905 m. kovo mėnesį „Lietuvių laikraštis“, pranešė, kad „Raseinių miesto perdėtinai [miesto Dūma] paskutinio savo posėdžio laike sprendė labai svarbų dėl vietinių gyventojų klausimą“. Mat raseiniškius pasiekė žinia, kad pagal tarpvalstybinę Rusijos ir Vokietijos sutartį numatomas Tauragės–Radviliškio geležinkelio teisimas, deja, vėl aplenkiant Raseinius. „Todėl dėl pašalinimo to neteisingo dalyko ir dėl miesto gerovės pakėlimo, miesto viršaitis norėjo pakelti klausimą apie išvedimą gelžkelio ne tiesiai nuo Tauragės ant Radviliškis, bet ant Tauragės–Raseinių–Radviliškis“. Numatydami, kad šis prašymas gali būti atmestas, miesto vadovai nutarė: „Jeigu vienok to gelžkelio pravedimas greit įvykti negalėtų <…> rūpintis nutiesti plentą nuo Raseinių link Radviliškio, todėl kad užmanymas apie gelžkelio pravedimą per Raseinius yra dar abejotinas, galintis neįvykti“.
● Matydami, kad svetimos iniciatyvos laukiamo rezultato neduos, raseiniškiai nusprendė patys įgyvendinti savo senus siekius ir 1908 m. įsteigė draugiją geležinkelio statybai per Raseinius. Draugija teisę gyvuoti gavo ne iš pirmo karto. 1908 m. vasarą savaitraštis „Vienybė“ rašė, kad Kauno gubernijos draugijų komitetas birželio 23 d. šiai draugijai „atsakė užtvirtinimą“. Leidimas gautas tik rugsėjo 2 d. – tada „Kauno gubernijos draugijų žinyba užtvirtino draugiją geležinkeliui statyti per Raseinius“.
● Ir šis geležinkelis taip ir liko nenutiestas, nors vilčių kada nors jį nutiesti neprarasta. 1913 m. „Lietuvos ūkininkas“ pranešė, kad kažkoks inžinierius Gotlibas gavo leidimą nutiesti geležinkelį nuo Kauno per Raseinius į Mažeikius. Paruošiamuosius darbus pradėti tikėtasi 1914 m. Tais pačiais 1913 m. metais savaitraštis „Vienybė“ pranešė, kad „yra sumanymas per Kauno guberniją taisyti du nauju geležinkeliu: vieną iš Mintaujos per Panevėžį ir Ukmergę ant Vileikos, kitą iš Liepojaus per Plungę ir Raseinius ant Gardino“. Aišku, raseiniškiai negalėjo praleisti tokios progos, todėl miesto taryba išrinko du miestiečius Mickevičių ir Pigulevskį atstovais į komisiją, besirūpinančią šių linijų tiesimu. Eilinį kartą visus planus sužlugdė force majeure aplinkybės – prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.
● Pasibaigus „Didžiajam“ karui Lietuva stengėsi atstatyti sugriautą ūkį. 1924 m didžiausi entuziastai Raseiniuose vėl išgirdo būsimų traukinių dundesį, nes tais metais Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis paskelbė liepos 29 d. Seimo priimtą įstatymą „Privatiniam turtui geležinkelio linijų Kėdainiai–Lyduvėnai–Klaipėda–Klaipėda; Amaliai–Telšiai–Kretinga ir Kazlų Rūda–Šakiai–Raseiniai–Lyduvėnai reikalams nusavinti“. Deja (kelintą kartą tai tenka kartoti?), planai įgyvendinti nebuvo.
● Blogas susisiekimas vertė tuometinę Raseinių apskrities vadovus toliau rūpintis esminiu kelių pagerinimu. 1929 m. birželio 10 d. apskrities Tarybos posėdyje išreikšta nuostata, kad „yra būtino reikalo nutiesti nors siaurąjį geležinkelį nuo Raseinių iki Šilaukio…“. Kaip įprasta, buvo išrinkta delegacija, turėjusi prašyti Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas tą sumanymą įgyvendinti.
● Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje „savo geležinkelio“ problema tapo ne tokia aktuali, nes Raseinius su Kaunu sujungė aukštos kokybės kelias – Žemaičių plentas. Tačiau ir šis kelias negalėjo visiškai sureguliuoti krovinių srauto Klaipėdos–Kauno ruože, todėl teberuseno mintis šiuos miestus sujungti tiesioginiu geležinkeliu. 1937 m. „XX amžius“ apie naujus geležinkelių tiesimo sumanymus rašė: „Teko patirti, kad Kazlų Rūdos–Jurbarko–Tauragės–Klaipėdos geležinkelis tikrai yra numatytas tiesti; tik kol santykiai su lenkais nėra sureguliuoti, jo tiesimas ne taip esą aktualus. Tačiau vis tiek netrukus šio darbo būsią imtasi. Kauną su Klaipėda sujungti numatyta ir siauruoju geležinkeliu per Ariogalą“.
● Tarptautinės padėties, santykių su Lenkija pokyčiai ir vėliau turėjo įtakos planuojamai geležinkelių tinklo plėtrai. 1939 m. pradžioje profesoriaus S. Grinkevičiaus interviu „Lietuvos žinioms“ rašoma: „Prasidėjus prekybai su Lenkija mums būtinai reikia pertvarkyti geležinkelius ir plentus, jei norime pakreipti judėjimą ir prekių tranzitą per Šventosios bei Klaipėdos uostus. Pirmoje eilėje mums reikalingas geležinkelis Kėdainiai–Raseiniai – įjungiant į Klaipėdos geležinkelį. Tada turėtume trumpiausią kelią iš Vilniaus krašto į mūsų uostus, kuriuo galėtų pasinaudoti ne tik ta Lietuvos dalis, bet ir Rusijos kraštas“.
Deja, ir šį (bene 10-tą) kartą atsirado ne tik abejonių šešėlių, bet ir neįveikiamų kliūčių. Tais pačiais metais žurnalas „Tautos ūkis“ išspausdino pasikalbėjimą su susisiekimo ministru, kuriame išsakyta nuomonė, kad 1939 m. šiam reikalui lėšų dar nepaskirta, ir kad tai tolesnės ateities klausimas. „Tolesnės ateities“ problemas išsprendė 1939 m. nacistinės Vokietijos įvykdytas Klaipėdos atplėšimas, 1940 ir 1941 m. okupacijos, neapibrėžtam laikui į archyvą padėjusios planus per Raseinius nutiesti geležinkelį.
Ar 2050 m. Raseiniai turės geležinkelį kol kas irgi „tolesnės ateities“ klausimas – „nemeluojantis“ trečias kartas pas pasikartojo tris kartus…
