(BNS). Kitų metų valstybės biudžete keliams planuojama skirti daugiau nei šiemet – finansavimas priartės prie 1 mlrd. eurų, sako susisiekimo ministras.
„Pagal mūsų modeliavimą tiek Kelių fondo (Valstybinio kelių fondo – BNS), tiek KPPP (Kelių priežiūros ir plėtros programos – BNS), tiek kitų šaltinių kitais metais bendra suma skiriama keliams tikrai bus didesnė nei 2026 metais“, – pirmadienį LRT radijui sakė Juras Taminskas.
„Arti milijardo“, – pridūrė ministras, paklaustas, koks yra numatytas finansavimas keliams kitų metų biudžete.
2026 metų valstybės biudžete keliams iš viso skirta 815,5 mln. eurų.
„Biudžetas tikrai yra įtemptas, nes esminis poreikis yra gynyba ir mes negalime nuo gynybos nukąsti lėšų ir skirti kitiems poreikiams, nes jei nebus valstybės, nereikės mums ir kelių. Tačiau, sudėjus visas eilutes (…), mes turime didesnį finansavimą nei buvo ankstesniu laikotarpiu“, – teigė J. Taminskas.
Ministro teigimu, iš nuo kitų metų Lietuvoje pradėsiančios veikti sunkiojo transporto elektroninės kelių rinkliavos sistemos „Via Toll“ į Kelių fondą kasmet bus surenkama mažiausiai 110 mln. eurų. Tuo metu, anot jo, iš vinječių sistemos šiuo metu surenkama 70 mln. eurų kasmet.
Pasak jo, į kelių būklės gerinimą yra žiūrima „kompleksiškai“: „Mes turime daug investuoti į kelių priežiūrą, tai tuomet jie tiek nebyrės ir mums nereiks tiek kapitalinio remonto.“
Savo ruožtu asociacijos „Lietuvos keliai“, kuri kreipėsi į Vyriausybę su prašymu kitais metais užtikrinti tvarų kelių finansavimą, vadovas Šarūnas Frolenko sako, jog keliams skiriama suma kitąmet gali mažėti.
„Labai svarbu, priėmus tuos sprendimus, kurie yra priimti ir juos įgyvendinant – tai yra Kelių fondas, e. tollingo sistema, PPP projektai ir visas kitas priemones – jokiu būdu nemažinti pagrindinio finansavimo šaltinio, kuris daugelį metų buvo pats svarbiausias finansavimo šaltinis, tai yra Kelių plėtros ir priežiūros programa“, – aiškino Š. Frolenko.
Jo teigimu, Kelių fondo lėšos turėjo būti skirtos tik naujiems kelių tinklo projektams, tačiau iš dalies šios lėšos yra naudojamos ir einamiesiems kelių remontams, nes KPPP trūksta tam lėšų.
„Mums reikia toliau vystyti Kelių fondą, ir tą Susisiekimo ministerija daro, bet lygiai taip pat nepamiršti, kad Kelių plėtros ir priežiūros programa yra bazinis finansavimo šaltinis, kuris užtikrina esamo, tikrai didelio 21 tūkstančio kilometrų valstybinio tinklo palaikymą ir jo būklės turėjimą, kad jis būtų kokybiškas“, – teigė asociacijos vadovas.
Ministras sako, kad Kelių fonde šiuo metu yra „daugiau nei keliasdešimt milijonų“.
„Projektai, kurie yra šiais metais įgyvendinami tiek iš KPPP lėšų, tiek iš Kelių fondo, ir pagal prognozes, kas planuojama metų pabaigoje, kokia jau suma bus, tai mes puikiai telpame į visus tuos prognozuotus rėmus“, – tikino J. Taminskas.
Jo teigimu, šiuo metu ruošiami ir tikimasi, kad rudenį bus paruošti įstatyminiai pakeitimai, kuriais fondas būtų įgalintas kaip instrumentas skolintis.
„Rudenį planuojame turėti projektus paketo pakeitimo būtent, kuris įgalintų Kelių fondą naudoti jau plačiąja prasme kaip fondą. Visa tai pakeltų fondo lėšas jau vėliausiai 2028 metais iki ženkliai didesnių sumų. Savaime suprantama, juk tai tiesiai į kelius keliauja, ne kur kitur“, – sakė J. Taminskas.
BNS rašė, kad nuo sausio 1 dienos pradėjus veikti Valstybiniam kelių fondui, į kurį šiemet planuojama surinkti 178,8 mln. eurų, šios lėšos skirtos 101 projektui – iš viso planuojama tvarkyti 274 kilometrus kelių ir 51 kritinės būklės tiltą.
