Pasirodymas spalio 4 d. 18 val. RRKC didžiojoje scenoje.
Režisūra: Žilvinas VINGELIS
Produkcija: Darius VIZBARAS
Vaidina: Airida GINTAUTAITĖ
Scenografija: Neringa KERŠULYTĖ
Muzika: Andrius ŠIURYS
Video menas: Tomas STONYS
Inžinierija: Deividas DZIKEVIČIUS
Šviesų dizainas: Vilius VILUTIS
Lėlių choreografija: Eugenijus SLAVINSKAS
KOSMOS THEATRE PRODUKCIJA
Jean’as Cocteau – sunkiai aprėpiama, vargiai iki galo perprantama asmenybė, kurio diletantizmas skirtingose meno srityse liejosi kaip ypatingai tiršto poetinio pasaulio fragmentai – neišbaigti, neištobulinti, skuboti, nieko neprimenantys, į nieką nepanašūs.
Jis ir dramaturgas, ir poetas, dailininkas, piešėjas, prozininkas, grafikos dizaineris, muzikos vadybininkas, bokso vadybininkas, priklausomas nuo opiumo, susipykęs su André Bretonu, bet geras Igorio Stravinskio, Marselio Prusto, Nobelio premijos laureato Andrė Žido, Pablo Pikaso ar Eriko Sati draugas.
Tėvo savižudybė, katalikybės ir siurrealizmo įtaka, bokso ir baleto paralelės, priklausomybė nuo opiumo, kelionė aplink pasaulį, hobis groti pianinu, draugystės su ypatingais to meto menininkais bei kūryba, poezija, drama, proza, kinas, teatras, cirkas, muzika ir visa kita – tai pagrindinės Cocteau gyvenimo temos, kurios tampa pagrindiniu laboratoriniu principu kuriamo audiovizualinio intermedialaus pasakojimo objektu.
Darbe laisvai improvizuojama motyvais iš Jean’o Cocteau grafikos ir dailės darbų, eilėraščių, romanų „Opiumas“, pjesės „The Human Voice“ ir filmų „Poeto Kraujas“ ir „Orfėjo Testamentas“ bei biografijos.
„Spektaklio medžiaga tampa pats Cocteau, suvokiant jį kaip tarpdisciplininį menininką, o dar labiau – kaip skirtingų medijų ir disciplinų montažą. Padalinus šias disciplinas (kinas, siurrealistiniai objektai, muzika, literatūra, mada ir t. t.) ir atidavus jas kiekvienam iš kūrybinės komandos narių, siekėme šį montažą suskaidyti atgal į atskiras medijas ir montuoti iš naujo į smulkesnių detalių sunkiau atpažįstamus ir stambesnių detalių lengviau atpažįstamus intermedialius numerius. Su komanda ieškojome netiesioginių sąsajų, paralelių, poetinių paradoksų, kurie įsteigtų simbolinę giminystę tarp už kūrinio ribų nieko bendro neturinčių temų, vaizdinių ir simbolių. Tai kūrėme pasitelkiant medijų meną, animaciją, draminę vaidybą, mechanizuotą scenografiją, lėlių ir objektų teatrą, garso erdvę ir kitas šiuolaikinio teatro priemones.“ – teigia režisierius ir spektaklio dramaturgas Žilvinas Vingelis.
2024 m. Airida Gintautaitė už vaidmenį spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs sapną)“ nominuota Auksiniam scenos kryžiui.
This app has completely changed how I play. The rewards are generous and the community is very welcoming. Give paldopanaloapp a try