Šiandien beveik kiekvienas Lietuvos nacionalinis ir regioninis parkas bei rezervatas turi lankytojų centrus – vietas, kuriose žmonės gali susipažinti su saugomų teritorijų vertybėmis, sužinoti – kas saugoma ir vėliau keliauti į gamtą. Pagrindinis tokių valstybiniuose parkuose įrengtų lankytojų centrų tikslas – per įdomią ir edukacinę veiklą teikti profesionalią bei reikalingą informaciją apie saugomas teritorijas, jų unikalumą ir lankymo galimybes.
Išskirtinės ekspozicijos
Kaip pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, išskirtinis lankytojų centrų bruožas – unikali konkretaus krašto ar regiono ekspozicija.
„Ekspozicijos atskleidžia visas vertybes, kurių pagrindu yra vystytas ir įsteigtas nacionalinis ar regioninis parkas. Šių ekspozicijų tikslas – įdomiai ir patraukliai lankytojams papasakoti ar pristatyti parko unikalumą, svarbą bei išskirtinumą. Pačių ekspozicijų rinkinys gali būti labai įvairus: kopų, atodangų, nedidelių kompleksų ar kraštovaizdžių maketai, nuotraukos, vaizdo instaliacijos, interaktyvūs žaidimai ir panaši vaizdinė medžiaga“, – aiškina R. Baškytė.
Negano to, lankytojų centruose yra įrengtos ir konferencijų salės, kuriose vyksta įvairi gamtosauginė edukacinė veikla. „Šiose salėse yra rodomi filmai apie gamtą, susitikimai su gamtininkais ir panašiai“, – pasakoja VSTT direktoriaus pavaduotoja.
Nors lankytojų centrų (angl. „visitors centres“) idėja pasaulinėje praktikoje nėra naujovė, kaip teigia R. Baškytė, Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų lankytojų centrai tarptautiniame kontekste išsiskiria tuo, kad kiekvienas jų yra įrengtas taip, jog atspindėtų saugomai teritorijai būdingas vertybes.
„Pagal pagrindinę temą dizaineriai kiekvienam centrui yra sukūrę savitą siužetą. Net jei tema yra vienoda, tarkime, saugomi slėniai, kiekviename parke ji yra pristatoma skirtingai. Pavyzdžiui, Salantų regioninis parkas šią temą pateikia per riedulius ir riedulynus, tuo metu Krekenavos regioninis parkas – per upių vingius, senvagių sistemą, o štai Dubysos – per žydinčias pievas. Tokiu būdu sukuriama teigiama ir unikali emocija lankytojams“, – pasakoja pašnekovė.
Pasak jos, kai kam gali pasirodyti, kad lankytojų centras yra labai panašus į turistų informacijos centrą, tačiau, išties, jie labai skiriasi.
„Vienintelis šių dviejų objektų bendrumas yra toks, kad juose lankytojai gauna informaciją. Tačiau lankytojų centrai nuo turizmo informacijos centrų skiriasi savo konceptu. Jei atvykę į turizmo informacijos centrą tiesiog sužinote kažkokią informaciją ar pasiimate lankstinuką, tai viešėdami lankytojų centre, jūs jau pradeda savo kelionę po saugomą teritoriją: stebite ekspozicijas, esate supažindinami su parko vertybėmis, lankytinomis vietomis ir panašiai“, – aiškina R. Baškytė.
Todėl, jos teigimu, lankytojų centras turėtų būti pati pirma regioninį ar nacionalinį parką besiruošiančio aplankyti turisto stotelė.
„Lankytojų centrus mes dažnai vadiname „vartais į saugomas teritorijas“. Pavyzdžiui, Vilniuje turime nacionalinį saugomų teritorijų lankytojų centrą, kuriame galima rasti visus regioninius ir nacionalinius parkus, draustinius ir rezervatus. Tad jame apsilankęs žmogus išsirenka jam labiausiai patikusį parką, sužino visą reikiamą informaciją apie jį, t. y., kas jame yra saugoma, kodėl saugoma, ką ir kuriuo metu įdomiausio gali pamatyti ir tuomet jau leidžiasi į realią kelionę“, – sako R. Baškytė.
Dubysos regioninis parkas
Neseniai pastatytame Dubysos regioninio parko lankytojų centre yra pristatomos šio parko saugomos vertybės, atskleidžiamas parko išskirtinumas bei svarba Lietuvos kraštui. Lankytojų centre įrengta vidaus ekspozicija, pavadinimu „Apdainuotoji Dubysa“.
„Maironio eilės „kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos“ padiktavo idėją – paversti ekspoziciją milžinišku upės slėniu su žydinčiomis pievomis, skrajojančiais drugiais, vingiuojančia Dubysos upe. Regioninio parko ekspozicijos ašis – žemėlapis su išryškinta Dubysos upe, išgraužusia slėnį. Dubysos slėnio amžius matuojamas tūkstančiais metų – nuo paskutinio ledynmečio ledyno pakraščio pasitraukimo iš Lietuvos“, – pasakoja šio regioninio parko direktorius Vygantas Kilčiauskas.
Ekspozicijoje lankytojai gali pamatyti ir interaktyvius žemėlapius, kuriose supažindinama su Dubysos slėnio sandara, jo formavimusi – iškyla tūriniai maketai: slėnio atkarpos su upe, salpinėmis pievomis. Visa tai reikia atrasti, ištraukti, sudėti iš atskirų dalių.
„Ekspozicijoje virš Dubysos upės „pastatytas“ padidintas Lyduvėnų geležinkelio tiltas, kurį galima išardyti, surinkti, stende sužinoti jo istoriją. Aplinkui – žydinčios pievos. Jose dėstomos įvairios temos: akcentuojama parko išskirtinė vertė, aprašomi slėniai, supažindinama su raguvomis, šaltiniais, tufų atsiradimu. Visa tai randama „žolėje“, ją praskleidus, nustūmus, atvertus“, – aiškina parko direktorius.
Pačią ekspoziciją, kaip pasakoja V. Kilčiauskas, lankytojai gali apžiūrėti patys arba paprašyti, kad ją pristatytų parko direkcijos specialistas, o taip pat lankytojų centre gali užsisakyti įvairių edukacijų gamtoje.
„Lankytojų centre apsilankę gamtos bičiuliai ras informacijos apie maršrutus po parką pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, apie stovyklavimą ir poilsį parke, galės įsigyti suvenyrų, turizmo žemėlapių. Lankytojai čia taip gali užsisakyti įvairių edukacinių programų, ekskursijų tiek pėsčiomis, tiek dviračiais. Užsisakiusiems ekskursiją dviračiais ir to pageidaujantiems parko direkcija suteikia dviračius“, – pasakoja parko direktorius.
Pasak jo, Dubysos regioninio parko išskirtinė vertybė – galimybė gilaus slėnio kraštovaizdį atrasti ir patirti, keliaujant pažintiniais takais.
„Maironio kelias padubysiu“ (pėsčiomis arba dviračiu) 13 km arba dviračių trasa „Betygala – Ugioniai – Betygala“ 25 km. Nuostabus kraštovaizdis ir natūrali gamta nepaliks abejingų. Šiek tiek ekstremalus ir laukinis yra „Raguvų takas“, 3,5 km. Na ir, žinoma, Dubysos vandens turizmo trasa, kuri ypač tinka keliauti šeimomis, nes upė yra negili ir gan „rami“, prie jos gausu stovyklaviečių“ – sako V. Kilčiauskas.
Vištyčio regioninis parkas
Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pasienyje įsikūrusio Vištyčio regioninio parko lankytojų centras duris atvėrė dar 2015 m. rudenį. Kaip pasakoja šio parko direktorius Nerijus Paškauskas, jų lankytojų centre sutinkamos ekspozicijos regiono parko unikalumą pasakoja per kalvotas vietoves – „Kalvotoji Suvalkija“.
„Daugelis galvoja, kad Suvalkija yra lygumų kraštas, tačiau lieka labai nustebę, kai pamato kalvotus šios Lietuvos dalies kraštovaizdžius. Kadangi mūsų regioninio parkas tikslas yra išsaugoti Suvalkų kalnyno kraštovaizdį, ekosistemą bei gamtines ir kultūrines vertybes, tai apsilankę mūsų ekspozicijų salėje, žmonės gali išvysti vaizdingus Suvalkijos krašto kalvų maketus bei žemėlapius, kuriuose yra pateikiama visa informaciją apie konkrečias kalvas, jų dydžius, augaliją ir panašiai“, – aiškina N. Paškauskas.
Negano to, lankytojų centre veikia ir interaktyvūs žaidimai, o čia taip pat esančiame turistiniame terminale lankytojai patys arba su specialistų pagalba gali susidaryti norimą maršrutą po apylinkes.
„Planšetėmis, kurios labai patinka vaikams, galima žaisti įvarius edukacinius žaidimus ir per technologijas pažinti regioninio parko įdomybes bei vietoves. Tuo metu lankytojai, susipažinę su mūsų vertybėmis, keliauja link turistinio terminalo, kuriame pasirenka norimą maršrutą po regioninį parką“, – pasakoja N. Paškauskas.
Vištyčio regioninis parko direktoriaus pasiteiravus, kurios lankytinos vietos jų saugomoje teritorijoje yra populiariausios, N. Paškauskas sako, jog krypčių šiame parke yra išties daug, todėl kiekvienas gali rasti sau patinkantį maršrutą.
„Be Suvalkijos lygumų kraštui nebūdingų aukščiausių Lietuvoje Suvalkų moreninės aukštumos kalvų, iškilusių net 285 m virš jūros lygio, kurias tiesiog būtina pamatyti, labai rekomenduoju aplankyti ir vieną didžiausių ir giliausių ežerų – Vištyčio ežerą, dar vadinamą „Europos Baikalu“. Jį supa senų skroblynų miškai su ypatinga Vidurio Europai būdinga augalija. Šalia plyti Grybingirio gamtinis rezervatas – vienintelė vieta šalyje, kur egzistuoja daugiau nei 50 metų žmogaus neliestos skroblynų buveinės.
Regionas taip pat yra garsus savo akmenimis, o mūsų pasididžiavimas – trečias pagal dydį Lietuvoje „Vištyčio akmuo“, kuris dar yra vadinamas „Velnio akmeniu“. Nereikėtų pamiršti ir Vištyčio aliejinės bei vėjo malūno, kuriuose galima pamatyti nuo praėjusio šimtmečio išlikusias technologijas“, – pasakoja N. Paškauskas.
Pagerėjus karantino situacijai, nacionalinių ir regioninių parkų lankytojų centrai jau dirba, laikantis visų nustatytų reikalavimų. Dauguma lankytojų centrų dirba ir šeštadieniais, o kur didesni lankytojų srautai – ir sekmadieniais.
Daug informacijos apie saugomas teritorijas galima rasti naujoje „SAUgoma ir TAU“ interneto svetainėje https://saugoma.lt, o įdomybių apie gamtą – naujoje „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/SAUgomairTAU/
Dubysos regioninio parko direkcijos nuotrauka