Trys Lietuvoje nustatyti beždžionių raupų atvejai tarpusavyje epidemiologiškai nėra susiję, tačiau visi užsikrėtusieji lankėsi Vokietijoje.
„Šiuo metu Lietuvoje nustatyti trys beždžionių raupų atvejai epidemiologiškai tarpusavyje nesusiję“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.
Sveikatos apsaugos ministerija šią savaitę pranešė, kad minėta infekcinė liga patvirtinta 20–29, 30–39, 40–49 metų grupėms priklausiantiems vyrams.
Visi jie gydomi ambulatoriškai.
Iš viso nustatyti septyni sąlytį su jais turėję asmenys, kol kas nė vienam iš jų nepasireiškė ligos simptomai.
Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje Lietuvoje iki šiol atlikti aštuoni tyrimai dėl beždžionių raupų, trys buvo teigiami.
G. Zagrebnevienės teigimu, Lietuva turi pakankamai testų nustatyti šiai ligai, testuojami visi besikreipiantieji su bėrimais.
SAM primena, kad beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda.
Šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu.
Sergantys asmenys gali užkrėsti kitus, kol yra ligos simptomai – atsiranda odos bėrimai. Žaizdelėms užsitraukus ir nukritus šašams, žmogus tampa nebeužkrečiamu. Tai dažniausiai užtrunka dvi–keturias savaites.
Ministerija įspėja, kad atsiradus bėrimui, pakilus temperatūrai reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą: konsultuotis telefonu su šeimos gydytoju arba vykti į ligoninės, kurioje yra Infekcinių ligų skyrius, priėmimo skyrių.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios pasaulyje už Afrikos ribų nustatyta daugiau kaip 23 tūkst. beždžionių raupų atvejų, dauguma jų – Europoje.
„Nuo liepos pabaigos, kaip informuoja PSO ir Europos ligų kontrolės centras, Europos regione susirgusiųjų skaičius yra mažėjantis“, – pabrėžė G. Zagrebnevienė.
PSO beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Tai yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.
Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.
Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašus bėrimu ant rankų bei veido.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.
Lietuvoje nuo raupų neskiepijama maždaug nuo 1980-ųjų.
