Kaip ir kiekvienais metais neišvengiamai artėja javapjūtei, o su ja gaisrai kombainuose ir kitoje žemės ūkio technikoje. Tokie gaisrai padaro didelių nuostolių tiek ūkininkams, tiek ir žemės ūkio bendrovėms, nes ugnis nuniokoja brangią techniką, pasėlius. Daugelio tokių nelaimių galima išvengti, jeigu prieš išvykdami į laukus kombainai bei kita žemės ūkio technika būtų tinkamai paruošta.
Kombainai dažniausiai užsidega dėl netvarkingos kuro tiekimo sistemos, elektros įrangos bei besisukančių mechanizmų. Išlekiančios iš variklio išmetimo vamzdžio kibirkštys, trumpas elektros laidų jungimasis, ant velenų ir kitų kombaino mechanizmų apsivynioję šiaudai, į besisukančių būgnų mechanizmus patenkantys pašaliniai kieti daiktai gali tapti gaisro kilimo priežastimi.
Dirbant varikliui, kombaino kolektoriuje, išmetimo vamzdyje kaupiasi nuodegos. Jeigu variklio karteryje yra per daug tepalo arba cilindrų žiedai susidėvėję, tepalas gali patekti į degimo kamerą. Dėl to padidėja atidirbusių dujų išmetimo intensyvumas. Priklausomai nuo variklio tipo šių dujų temperatūra išmetimo vamzdyje siekia 500-700 laipsnių, todėl įkaitę nuodegų gabalėliai, iš išmetimo vamzdžio patekę ant šiaudų, gali sukelti gaisrą.
Esant kuro tiekimo ir variklio tepimo sistemų nesandarumams, gali nutekėti kuras ir tepalai. Prie šių nuotekų labai limpa dulkės, smulkios šiaudų dalelės, kurios susikaupusios ant įkaitusių variklio mazgų gali užsidegti. Be to, kuro tiekimo vamzdeliai, pagaminti iš degių medžiagų, besiliesdami su įkaitusiomis variklio detalėmis, lydosi ir užsiliepsnoja, o iš jų bėgantis kuras padeda ugniai išplisti. Dėl blogai sureguliuotų ir dideliais greičiais besisukančių kombaino mechanizmų susidaro sausa trintis, šie mechanizmai įkaista ir gali uždegti ant jų apsivyniojusius šiaudus.
Gaisras kombaine gali kilti ir dėl elektros laidų izoliacijos pažeidimų. Ypač smarkiai ji susidėvi tose vietose, kur laidai nutiesiami pro aštresnius kombaino korpuso kampus, šalia judančių mazgų arba arti įkaitusių mechanizmų paviršių.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, jog norint išvengti gaisrų kombainuose bei kitoje žemės ūkio technikoje, būtina naudoti tvarkingus kibirkščių gesiklius. Kombainų variklių, neturinčių antvožų, kolektorius reikia apsaugoti nuimamais metaliniais skydeliais arba sieteliais su 2 mm skersmens kiaurymėmis. Nuo variklio ir jo mazgų būtina nuolat nuvalyti dulkes bei smulkių šiaudų masę, o taip pat ir kuro bei tepalo nuotekas. Elektros laidų izoliaciją reikia apsaugoti nuo trinties, mechaninio bei šiluminio poveikio, gerai sutepti besisukančius mazgus. Kombainuose privalo būti 2 ugnies gesintuvai (kiekvienas iš jų ne mažiau kaip po 4 kg gesinančios medžiagos) bei nedegus audeklas, kitoje žemės ūkio technikoje privalo būti po 1 ugnies gesintuvą (ne mažiau kaip 4 kg gesinančios medžiagos) arba 2 ugnies gesintuvai (po ne mažiau kaip 2 kg gesinančios medžiagos). Pageidautina turėti ir kastuvą, kad ugnį galima būtų nuslopinti žemėmis.
Remontuoti ir laikyti derliaus nuėmimo techniką bei agregatus leidžiama ne arčiau kaip 30 metrų nuo javų plotų. Be to, lauko sąlygomis kombainų, traktorių bei kitų žemės ūkio mašinų kuro talpos degalais gali būti pripildomos tik nedirbant jų varikliams.
RASEINIŲ PRIEŠGAISRINĖS GELBĖJIMO TARNYBOS
REKOMENDACIJOS
ŽEMDIRBIAMS
Dėl priešgaisrinės būklės pagerinimo
Siekiant pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų pažeidimus ir mažinti gaisringumą mūsų rajono žemės ūkio sektoriuje, Raseinių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba rekomenduoja:
1. Įrengti elektros instaliaciją ir elektros įrenginius laikantis “Elektros įrenginių įrengimo taisyklių” reikalavimų.
2. Nuolat prižiūrėti sandėlių ir pašarų saugyklų apsaugos nuo žaibo įrenginius. Teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų patikrą:
I-II apsaugos nuo žaibo išlydžio klasės – kas 1 metai atliekama išorinė apžiūra, kas 2 metai atliekami įžemintuvų varžų matavimai;
III-IV apsaugos nuo žaibo išlydžio klasės – kas 2 metai atliekama išorinė apžiūra, kas 4 metai atliekami įžemintuvų varžų matavimai.
3. Įsigyti naujus arba atlikti turimų ugnies gesintuvų užtaisų patikrą, kuri galioja 1 metus nuo paskutinio patikrinimo. Būtinas gesintuvų kiekis – krovininiam automobiliui vienas (ne mažiau kaip 4 kg. gesinančios medžiagos kiekio), kitai žemės ūkio technikai vienas (ne mažiau 4 kg. gesinančios medžiagos kiekio) arba du (ne mažiau 2 kg. gesinančios medžiagos kiekio), kombainams po du ( ne mažiau 4 kg. gesinančios medžiagos kiekio). Taip pat kombainui privalomas nedegus audeklas.
4. Deginant šiukšles ir augalinės kilmės atliekas išlaikyti 30 m atstumą nuo statinių. Taip pat draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos.
5. Laiku šienauti pievą, pradalgėse nepalikti šieno ir šiaudų likučių arba juos susmulkinti, kad nesudaryti sąlygų kilti gaisrui.
6. Įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat gyvenamųjų ir sodininkų bendrijų pastatų teritorija turi būti išvalyta, nušienauta, gamybos, augalinės kilmės atliekos, šiukšlės laikomos tam skirtose vietose.
7. Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi. Tarpai tarp statinių (minimalūs priešgaisriniai atstumai), nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, turi būti laisvi ir neužkrauti.
8. Priešgaisrinės durys, vartai, liukai turi būti techniškai tvarkingi, jų sandarumo tarpikliai nepažeisti, o savaiminio užsidarymo mechanizmai – techniškai tvarkingi ir veikiantys.
9. Gamybinėse patalpose, kuriose kaupiasi daug dulkių, elektros skirstomųjų spintų ir skydinių durys turi būti sandarios.
10. Visų technologinių įrenginių korpusai turi būti įžeminti, neatsižvelgiant į tai, ar naudojamos kitos apsaugos nuo statinio elektros krūvio priemonės.
11. Ant kombainų, transporterių, kimštuvų, rinktuvų mazgų, velenų ir kitų dalių užsivyniojusius šiaudus būtina šalinti ir nuo jų valyti susikaupusias dulkes.
12. Džiovyklų krovimo mechanizmus būtina reguliariai valyti.
13. Elektros ventiliatorių oro įsiurbimo angos turi būti uždengtos tinklu, kad į jas nepatektų pašalinių daiktų ir medžiagų.
14. Atsižvelgiant į gamintojo reikalavimus, bet ne rečiau kaip kartą per metus privaloma tikrinti ventiliatorių, ortakių, ugnį sulaikančių prietaisų, drėkinimo kamerų, įžeminimo įrenginių techninę būklę, nuo jautrių valdymo elementų pagal nustatytą grafiką valyti nuosėdas. Tikrinimo rezultatai turi būti įforminami raštu.
15. Sandėliuose draudžiama užkrauti langus, duris ir vartus.
16. Pašarų saugyklose būtina periodiškai matuoti šieno kaitimo temperatūrą: pirmąsias 20 dienų pradėjus krauti šieną temperatūra turi būti matuojama kasdien. Jeigu šienas nekaista, kitas 20 dienų temperatūra turi būti matuojama kartą per savaitę. Baigus dirbtinį šieno džiovinimą, temperatūra turi būti matuojama dar 3 savaites. Temperatūros matavimo rezultatai turi būti registruojami žurnale.
17. Atstumas nuo lauke laikomų pašarų ar šiaudų kūgio iki elektros tiekimo oro linijos turi būti ne mažesnis kaip 15 m, iki kelių – 20 m, iki pastatų – 15 m.
18. Objekte esanti gaisrų gesinimo technika (gaisriniai automobiliai, motoriniai siurbliai) ir gaisrinė įranga, pirminės gaisrų gesinimo priemonės turi būti prižiūrimos ir nuolat parengtos darbui.
19. Teritorijoje ar šalia jos esančios aikštelės ir keliai, skirti gaisriniams automobiliams privažiuoti prie vandens šaltinio (gaisrui gesinti skirtų vandens rezervuarų, hidrantų, upės, tvenkinio ir kt.), turi būti laisvi ir tvarkingi.
20. Gaisrui gesinti skirtus vandens rezervuarus ir kitus vandens šaltinius būtina reguliariai valyti (šalinti šiukšles, dumblą ir kitus pašalinius daiktus).
21. Gaisrui gesinti naudojamuose vandens rezervuaruose turi būti užtektinai vandens.
KILUS GAISRUI SKAMBINTI – 112
Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Artūras Vilčinskas