Siurprizas dėl turgaus su korupcijos kvapeliu: savivaldybei gali tekti grąžinti 250 tūkstančių eurų

Autorius Jonas Petrikas

Už ES lėšas rekonstruotas Raseinių miesto turgus tapo didžiuliu galvos skausmu dabartinei rajono valdžiai. Sostinės biurokratai reikalauja grąžinti dalį projekto sumos, kuri įvairiais skaičiavimais gali siekti net ketvirtį milijono eurų. Turgaus renovacija kainavo 1,4 mln. eurų, liūto dalį sudarė ES fondų lėšos. Europinį projektą įgyvendino savivaldybės administracija, kuri ir organizavo rangos darbų pirkimą. Statybos darbai buvo atlikti, o turgus perduotas valdyti nuomos būdu 2019-2023 metų kadencijoje, kai meru buvo Andrius Bautronis, o savivaldybės administracijai vadovavo Edmundas Jonyla.

Vos prieš porą dienų Raseinių rajono savivaldybės administraciją pasiekė raštas iš Centrinės projektų valdymo agentūros (CVPA). CVPA informavo vietos valdžią apie priimtą sprendimą dėl lėšų grąžinimo. Motyvas – pasirinktas netinkamas atnaujinto turgaus valdymas. Anot Jūratės Lepardinienės, CPVA direktorės pavaduotojos, savivaldybės administracija „projekto paraiškoje buvo numačiusi prekyvietės infrastruktūros administravimą perduoti konkurso būdu atrinktam operatoriui. Sprendžiant iš su galutiniu mokėjimo prašymu pateiktos informacijos, prekyvietės objektai yra valdomi nuomos pagrindu, gaunamos nuomos pajamos. Pagal PVM įstatymo 31 str., tokia veikla vertinama kaip PVM apmokestinama veikla. Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 421.2 p., PVM susijęs su prekyvietės objektu yra netinkamos finansuoti lėšos.“ Todėl Raseinių rajono savivaldybės administracija turės grąžinti su prekyvietės objektu susijusių rangos darbų ir inžinerinių paslaugų PVM, kas sudaro apie 249.413,37 eurus, tikino CVPA direktoriaus pavaduotoja.

Tokia žinia apie reikalaujamas sugrąžinti lėšas buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus merui Arvydui Nekrošiui. Savivaldybės vadovas situaciją dėl reikalaujamų grąžinti lėšų pakomentavo taip: „Iš tikrųjų situacija dėl Raseinių miesto prekyvietės projekto liūdina. Dar nėra tiksliai žinoma, kokią sumą bus pareikalauta grąžinti, tačiau bet kokiu atveju kiekvieną šį eurą mielai būtume išleidę daug svarbesniems rajono objektams. Dar labiau liūdinai tai, jog tokių atvejų turime ne vieną, dėl šios priežasties jau esame suplanavę pasitarimą su mūsų Savivaldybės specialistais, kurie pateiks tikslią informaciją apie projektus, kuriuose taip pat gresia galimas lėšų grąžinimas. O ateityje mūsų vadovų komandai tai bus geras pavyzdys, parodantis, jog būtina kuo daugiau konsultuotis su specialistais, kurie išmano savo sritį, o ne asmeniškai priiminėti sprendimus, kurie vėliau, pasirodo, gali būti neteisėti.“ Kas tas asmuo, vienasmeniškai priiminėjęs rajonui nenaudingus sprendimus, A.Nekrošius neįvardino, tačiau absoliuti dauguma rajono žmonių supranta, kad įtariamųjų sąrašas labai nedidelis. Jame galėtų būti vos dvi pavardės žmonių, tuo metu ėjusių svarbiausias pareigas rajone.

Tiesa, viešai pasirodžiusią informaciją apie CVPA reikalaujamą ketvirtį milijono ne juokais supykdė praėjusios kadencijos įtakingus politikus. Jie įrodinėja, kad iš rajono biudžeto reikės grąžinti ne 250 tūkstančių, o 70 tūkstančių eurų. Tiksli suma dar nėra žinoma. Tą patvirtino CVPA komunikacijos skyriaus vadovė Irmina Šalčiūtė-Ričkienė nurodžiusi, kad yra atliekami su sutarties pakeitimu susiję skaičiavimai, kurią grąžintino PVM dalį būtų galima užskaityti dėl pasikeitusios sutarties. Kaip tikrame turguje, vyko įnirtingos derybos dėl sumos, kurią reikėtų grąžinti iš savivaldybės biudžeto – panašu, kad CVPA sutiko su sutarties esminiu pakeitimu ir mažesne suma. Pasirodo, kad derybose dalyvavo praėjusios kadencijos valdžia, kuriai vadovavo meras konservatorius A.Bautronis ir savivaldybės administracijos direktorius socialdemokratas E.Jonyla. Jie abu apie tai žinojo jau pernai, o 2023 metų kovo mėnesį vyko dar vienas susitikimas tarp CVPA ir projekto vykdytojų atstovais.

Ši tema įgavo politinį atspalvį su tam tikrais korupcijos elementais ar net piktnaudžiavimo valdžia požymiais. Pasirodo, kad tam tikrų partijų nariai labai nenorėjo, kad ši tema išeitų į viešumą. Vietinio savaitraščio redaktorius Paulius Sendrauskas su savo mama Rasa nusprendė atsikratyti žurnalistės Astos Volkovaitės, kai tik ši pradėjo domėtis turgaus istorija. Kovotoju su korupcija ir biudžeto lėšų švaistytojais bei grobstytojais save įvardinantis redaktorius dėjo į krūmus, kai tik gavo paklausimą su konkrečiais klausimais apie nešvarų susidorojimą su kolege. Vienas klausimų redaktoriui buvo, ar tikrai tiesa, kad korespondentė buvo atleista iš darbo, nes to paprašė vietos socdemai? Vieša paslaptis rajone, kad šios paslaugos galėjo paprašyti ar net pareikalavo Matas Skamarakas, nors žurnalistams politikas kategoriškai neigia prikišęs nagus prie nešvaraus susidorojimo su smalsia žurnaliste. O užgniaužti nemalonią istoriją norinčiųjų būtų tikrai ne vienas. Ar redakcija pildė politikų užgaidas, aiškinsis net prokurorai, kurie gavo skundą dėl korupcijos. Jų rankose tvirti koziriai – pokalbių įrašai. Kad toks susidorojimas su žurnaliste yra pats aiškiausias korupcijos atvejis, mano Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Anot jo, būtina skubiau perduoti medžiagą Specialiųjų tyrimų tarnybai, jei taip politikai nurodinėja redakcijoms, ką atleisti, kad nebūtų paviešintos nemalonios istorijos.

Niekam Raseinių rajone ne paslaptis, kad turgus išnuomotas įmonei, kuriai vadovauja Dalia Lukauskienė, kuri yra viena įtakingiausių vietos socdemų. Be to, D.Lukauskienė kartu su E.Jonyla kandidatavo į Tarybą, bet liko už linijos. Pats E.Jonyla tikino nematantis jokio kriminalo, kad reikia grąžinti dalį. Esą, jei savivaldybė gavo šitiek daug pinigų įgyvendinti projektą, neturėtume verkti, kad reikia keliasdešimt tūkstančių eurų grąžinti atgal. Bet ar ne geriau projektą iš karto vykdyti pagal susitarimą, kad nereikėtų grąžinti nė euro, nes Raseinių rajone problemų ir taip apstu? „Mes gavome didelę sumą pinigų ir rekonstravome turgų. Savivaldybė pati nebūtų to galėjusi padaryti. Jei mums davė milijoną eurų, grąžinti keliasdešimt tūkstančių nėra didelė bėda. Be to, mes iš turgaus nuomos gavome pajamų, tad išeina kaip ir ant nulio čia viskas“, – komentavo E.Jonyla tada, kai dar ėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. A.Bautronis nebuvo pasiekiamas komentarui, todėl nėra žinoma, ar tai jis tas asmuo, kuris priimdavo vienasmeniškai sprendimus, nenaudingus rajonui.

Tekstas neredaguotas, redakcija už išsakytą nuomonę neatsako