Fejerverkai jau daugelį amžių yra tapę tikrų tikriausia tradicija. Nesvarbu, ar tai būtų gimtadienio šventė, Naujųjų metų išvakarės, ar kita ypatinga proga, fejerverkai kiekvienai mūsų šventei suteikia daugiau magijos ir spalvų.
Kaip gaminami fejerverkai?
Ar kada nors matėte fejerverkų šou? Tai daugelio šalių Nepriklausomybės dienos švenčių akcentas. Be to, daugelyje kitų švenčių taip pat rengiami fejerverkų šou. Fejerverkai nušviečia naktinį dangų spalvingais sprogimais. Fejerverkų šou vaizdai ir garsai gali nustebinti kiekvieną, sukeliant labai daug smagių emocijų.
Ekspertai mano, kad fejerverkai buvo išrasti Kinijoje daugiau nei prieš 1000 metų. Šiandien Kinija vis dar yra didžiausia fejerverkų gamintoja pasaulyje. Saliutas.lt fejerverkai gali atrodyti kaip tikrų tikriausia magija. Tačiau iš tikrųjų jie yra grynas mokslas! Visos tos skirtingos formos ir spalvos atsiranda dėl kruopštaus planavimo ir labai atsakingo gamybos proceso.
Dauguma žmonių žino dvi pagrindines fejerverkų rūšis: petardas ir raketas. Šių dviejų fejerverkų sandara yra visų kitų fejerverkų pagrindas. Taip, net ir tų įspūdingų fejerverkų, kuriuos kaskart matote danguje!
Fejerverkus paprastai sudaro keturios dalys. Talpyklą sudaro klijuotas popierius. Sprogdiklis leidžia fejerverkui prieš sprogimą pasiekti norimą aukštį. Sprogstamasis užtaisas, pagamintas iš juodųjų miltelių (kaip petarda), yra apvalkalo centre. Tuo tarpu „žvaigždutės“ (į kibirkštėles panašios medžiagos, suformuotos į mažus rutuliukus) įmaišytos visame apvalkalo viduje.
Fejerverkai paprastai paleidžiami į dangų iš trumpų vamzdelių. Pakeliamasis užtaisas taip pat uždega fejerverko sprogdiklį, kuris sudega fejerverkui kylant į dangų. Kai liepsna ant dagties paliečia sprogstamąjį užtaisą, esantį fejerverko viduje, jis sprogsta. Štai tada ir prasideda tikroji magija! Sprogimas uždega „žvaigždutes“. Jos sudega ir sukuria ryškias šviesos kibirkštis, kurias matome danguje. Sprogimas išstumia jas į visas puses, todėl danguje galime matyti nuostabų reginį.
Taip pat nereikėtų pamiršti ir fejerverkų, kurie, atrodo, sprogsta skirtingais etapais. Tokiems fejerverkams naudojamos specialios „daugkartinio sprogimo“ medžiagos. Galite juos įsivaizduoti kaip fejerverkus fejerverkuose, kurie turi sprogti skirtingu metu.
Kaip bebūtų, ne visi fejerverkai atrodo vienodai. Kai kurie sprogsta ratu. Kiti atrodo kaip žemyn į žemę krintantis kibirkščių lietus. Fejerverko sukuriamas vaizdas priklauso nuo to, kaip jo viduje yra išsidėsčiusios minėtos „žvaigždutės“. Šiandien fejerverkų gamintojai gali sukurti bene bet kokį efektą sukuriančius fejerverkus.
Kad būtų sukurtos nuostabios spalvos, kurias mėgstame stebėti per fejerverkų šou, reikia ne ką mažesnio mokslo. Dauguma spalvų išgaunamos kruopščiai maišant cheminius junginius. Degdami tam tikri junginiai sukuria ypatingas spalvas. Pavyzdžiui, daugumos geltonos spalvos fejerverkų sudėtyje yra natrio junginių.
Taigi, kokie fejerverkai patinka jums? Ar mėgstate juos leisti į dangų? O gal mieliau stebite didelį fejerverkų šou? Akivaizdu, kad fejerverkai gali praskaidrinti bet kokią šventę!
Kaip veikia fejerverkai?
Fejerverkų sukeliami sprogimai ir spalvingi efektai yra kelių skirtingų cheminių reakcijų rezultatas. Yra daug skirtingų fejerverkų rūšių. Vienas iš labiausiai paplitusių komercinių fejerverkų tipų, kuris dažnai naudojamas fejerverkų šou, veikia panašiai kaip raketa.
Norėdamas paleisti fejerverką, naudotojas uždega dagtį. Ugnis keliauja išilgai dagties, kol pasiekia pagrindinės fejerverko dalies, kartais vadinamos apvalkalu, apačią. Taip užsidega pakeliamasis užtaisas, pagamintas iš juodųjų miltelių, esančių korpuso apačioje.
Užsidegus juodiesiems milteliams, jie reaguoja ir susidaro karštos dujos bei daug energijos. Šios jėgos išmuša fejerverką į orą išstumiančias medžiagas iš vamzdžio, kuriame jos yra. Kriauną užpildo mažos granulės, vadinamos „žvaigždutėmis“. Kai fejerverkas pasiekia tam tikrą aukštį, užsidega antrasis sprogdiklis ir aktyvuoja sprogstamąjį užtaisą. Tai suaktyvina fejerverke esančias „žvaigždutes“, kurios sprogsta ir sukuria akinantį spalvų, garsų ir kitų efektų reginį.
Kiekvieno fejerverko išvaizda priklauso nuo to, kokios rūšies „žvaigždutės“ jame yra, taip pat nuo šių granulių dydžio ir kiekio. Vienose „žvaigždutėse“ yra metalų druskų, kurios sukuria ryškias spalvas, o kitose – įvairių cheminių junginių, sukeliančių akinančius šviesos efektus, pavyzdžiui, spindesį ir kt.
Kai kurių „žvaigždžių“ sudėtyje yra cheminių medžiagų, sukeliančių specialius garso efektus. Kalio chloratas sukelia garsesnį garsą, o naudojant bismutą sukuriamas spragsėjimo efektas. Kitus junginius galima sandariai supakuoti į vamzdelį ir taip sukurti lėtą degimą. Dėl to lėtai išsiskiria dujos, kurios vamzdelyje sukuria švilpimo garsą.
Chemija ir spalvos
Fejerverkų viduje esančios „žvaigždutės“ yra pagamintos iš metalų druskų, kurios yra miltelių pavidalo metalo ir kitų cheminių komponentų deriniai.
Kai „žvaigždutės“ užsidega, metalo dalelės (esančios metalų druskose) sugeria didžiulį energijos kiekį. Pradėjusios aušti, dalelės šią papildomą energiją išspinduliuoja šviesos pavidalu. Šios šviesos spalva priklauso nuo metalo rūšies:
- Stroncis: Raudona
- Kalcis: Oranžinė
- Natris: Geltona
- Baris: Žalia
- Varis: Mėlyna
- Stroncis + varis: Violetinė
- Magnis, aliuminis + titanas: Balta
AR ŽINOJOTE? Pirmieji fejerverkai buvo gaminami iš šaunamųjų ginklų miltelių, supakuotų į ilgus, siaurus bambuko vamzdelius. Buvo manoma, kad sukeltas garsas atbaido piktąsias dvasias!
Užsk.:2023/10/23
