Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai, patiriantys psichologinį smurtą (mobingą) darbe, dažnai susiduria su klausimu – kokie įrodymai gali būti pripažinti tinkamais, siekiant pagrįsti savo patirtį.
Pasak VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėjos, vyriausiosios darbo inspektorės Liudmilos Mironovienės, įrodymai gali būti įvairūs – nuo rašytinių pranešimų, el. laiškų ar SMS žinučių iki liudytojų parodymų ar garso įrašų.
„Darbuotojai dažnai mano, kad garso įrašas gali būti naudojamas tik tada, jei apie įrašymą buvo iš anksto įspėta. Tai nėra tiesa. Tokie įrašai, net jei padaryti be kito asmens žinios, gali būti laikomi įrodymais, jei jie atskleidžia realius nepriimtino elgesio faktus ir yra susiję su darbuotojo teisių gynimu“, – pabrėžia L. Mironovienė.
Vis dėlto ne kiekvienas įrašas automatiškai pripažįstamas tinkamu įrodymu – kiekviena situacija vertinama individualiai. Atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, naudojamas priemones ir kitas svarbias detales. Darbuotojų surinkti garso įrašai analizuojami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, o jų pakankamumas vertinamas pagal konkrečios bylos aplinkybes.
Todėl VDI ragina darbuotojus būti aktyvius ir rinkti visus galimus įrodymus, jei kyla įtarimų dėl psichologinio smurto darbe.
„Svarbu išsaugoti visus turimus duomenis – el. laiškus, žinutes, darbo pokalbių ištraukas – ir, jei įmanoma, pasitarti su darbo teisės ar psichologinio smurto prevencijos specialistais. Kuo tiksliau pateikiama informacija, tuo lengviau nustatyti pažeidimą“, – akcentuoja L. Mironovienė.
VDI primena, kad psichologinis smurtas darbe laikomas darbuotojo orumo pažeidimu, o darbdavys privalo imtis priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų.
Daugiau informacijos apie psichologinio smurto prevenciją ir galimus teisinius gynybos būdus – Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje.
