Lietuvoje vis dar įprasta matyti šunį, pririštą prie būdos grandine – vienišą, apribotą, dažnai apleistą. Nors daugelyje Europos šalių toks gyvūnų laikymo būdas jau seniai tapo atgyvena, mūsų šalyje jis išlieka kasdienybe, ypač kaimo vietovėse ir soduose.
Siekdama pokyčių gyvūnų gerovės srityje, nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) kviečia visuomenę pasirašyti peticiją, kuria siekiama uždrausti šunis laikyti pririštus prie būdos.
Su peticijos tekstu galima susipažinti čia: 👉 bit.ly/4hIAHiv
Kodėl šunų rišimas – žiaurus elgesys
Peticijoje pabrėžiama, kad pririštas šuo ne tik kenčia fiziškai, bet ir patiria psichologinę traumą. Prie būdos laikomi šunys dažnai neturi galimybės laisvai judėti, žaisti, tyrinėti aplinkos ar bendrauti su žmogumi. Jie kenčia nuo šalčio, bado, dehidratacijos, o grandinės sužaloja jų kaklus.
GGI akcentuoja, kad pririšti šunys patiria nuolatinį stresą, tampa nervingi, o kai kuriais atvejais – agresyvūs. Tokie gyvūnai kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams.
Lėtas, bet reikalingas pokytis
2024 m. buvo siūloma į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą įtraukti pataisą, kuri būtų leidusi šunį laikyti pririštą tik trumpam – iki dviejų valandų. Tačiau įstatymo pataisa taip ir nebuvo priimta.
„Nors prieš metus svarstytas įstatymas ir nebuvo patvirtintas, mes nesustosime, – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. – Toliau sieksime, kad Lietuvoje būtų uždrausta šunis laikyti pririštus. Tik pakeitę požiūrį galime užtikrinti gyvūnų gerovę.“
Pasak jos, visuomenės sąmoningumas didėja, tačiau būtina nuosekli edukacija:
„Kažkada normalu buvo vairuoti be saugos diržo. Šiandien tai – neįsivaizduojama. Tą patį turime pasiekti ir kalbėdami apie šunų laikymą prie būdos.“
Europa sako „ne“ grandinėms
GGI duomenimis, šunų rišimas jau uždraustas Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Slovakijoje, Švedijoje ir kitose šalyse.
Latvija tokį draudimą įteisino prieš metus, Lenkija – neseniai.
„Rajonuose vis dar dažnai matome šunis prie būdų ar pašiūrių – jie neprižiūrimi, nešeriami, neturi tinkamos pastogės. Tokios sąlygos nesuderinamos su gyvūnų gerove“, – pabrėžia B. Vaitiekūnaitė.
Penkios gyvūnų laisvės – dar ne visiems
Tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintos penkios gyvūnų laisvės:
- Nejausti alkio ir troškulio;
- Nepatirti diskomforto;
- Nejausti skausmo ir nesirgti;
- Išreikšti įprastą elgesį;
- Nejausti baimės ir streso.
Pririšti šunys netenka visų šių teisių. Todėl, pasak GGI, draudimas šunis laikyti pririštus būtų svarbus žingsnis į humaniškesnę Lietuvą.
Kviečia pasirašyti
„Vien nevyriausybinių organizacijų pastangų neužtenka – prie pokyčių turi prisidėti ir valstybinės institucijos, savivaldybės bei pati visuomenė,“ – sako B. Vaitiekūnaitė.
Pasirašydami peticiją, žmonės išreiškia palaikymą tų, kurie patys kalbėti negali.
Šuo – šeimos narys, o ne grandinės kalinys.
📌 Peticiją galima pasirašyti čia: bit.ly/4hIAHiv
Daugiau informacijos apie gyvūnų gerovę – www.ggi.lt
