– Dabar labai populiaru paskleisti abejonę. Ir realiai pristatyti kaip jau įvykusį pažeidimą. Pirmiausia, prasidėjus puolimui prieš Raseinių rajono merą dėl komisijos sudarymo, atrodė keista, kodėl neskundžiamas pats mero potvarkis dėl komisijos sudarymo? Būtent šiame dokumente, jo pabaigoje, kaip nustatyta teisės aktuose, parašyta, kad potvarkis gali būti skundžiamas (tiek dėl ligoninės, tiek dėl pirminės sveikatos priežiūros centro). Tereikėjo užginčyti potvarkį. Bet jis neginčytas. Todėl, sutikite, bet kokie vieši pasisakymai apie neskaidrumą atrodo mažų mažiausiai keistai – jei nesiimama teisinių veiksmų užginčyti visą procesą pačioje pradžioje. O gal čia kaip tik viskas logiška? Gal to siekta? Gal pasirinkta tokia taktika ir tendencinga visuomenės informavimo strategija?
Vidurvasarį Raseinių rajono pavadinimas buvo linksniuojamas visose respublikinės žiniasklaidos priemonėse, nors nevyko nei nusikalstamų gaujų karai, nei stichinės nelaimės. Medijos „eterį“ užpildė bandymai skandalu paversti paprastą, kiekvienoje savivaldybėje vykstantį procesą: savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų konkursus. Tuo pačiu metu net keliose savivaldybėse vyko konkursai į ligoninės ar poliklinikos vadovų vietą. Tačiau tik Raseiniai tapo visos šalies „sensacija“, mat nuo pat konkursų pradžios kažkas sugalvojo, kad jis neskaidrus, vėliau paviešinti kai kurių konkurse dalyvaujančių asmenų duomenys. Ne tik vardai ir pavardės, bet ir duomenys, kurie plačiajai visuomenei, remiantis asmens duomenų apsauga turėtų būti neprieinami, pavyzdžiui – apie buvusį teistumą. Bet Raseinių rajone vyksta priešlaikiniai rinkimai į LR Seimą, o čia jau kova, kurioje nėra taisyklių. Tačiau rinkimai kažkada baigiasi, kaip kartais baigiasi ir politikų karjera.
Žala reputacijai. Jautri ir retai aptariama tema. Viešoje erdvėje nuskambėjo daug negatyvios informacijos apie dvi Raseinių rajone esančias sveikatos priežiūros įstaigas: polikliniką ir ligoninę. Įvairių kaltinimų išgirdo mero potvarkiu sudarytos atrankos komisijos pirmininkas, Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugijos prezidentas, prof. Andrius Macas. Atrankos komisija buvo sudaryta iš 5 asmenų. Tie patys asmenys dalyvavo abiejuose, tiek ligoninės, tiek poliklinikos vadovų konkursuose. Išskyrus prof. A. Macą, visi komisijos nariai savivaldybės administracijos darbuotojai. Mažai kas žino, tačiau pirmininkauti buvo pasiūlyta ir vienam iš komisijos narių ir vietos politikams, tačiau, žinant jautrų rinkiminį laikotarpį, vietiniai nepanoro. Tiksliau, suprato – ramu nebus. Nuo pat konkursų paskelbimo dienos didelis spaudimas teko rajono merui Arvydui Nekrošiui. Net neprasidėjus konkursams jie pradėti vadinti „neskaidriais“. Į savivaldos gyvenimą kišosi ir viešą spaudimą darė net aukščiausio rango politikai. Raseiniškis Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo socialinio tinklo Facebook paskyroje ragino net sustabdyti kandidatų atranką.
Praėjus šiek tiek laiko, aprimus „skandalams“ kalbamės su Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugijos prezidentu, prof. Andriumi Macu, vadovavusiu atrankos komisijai.
– Prieš kurį laiką paaiškėjo, kad po buvusios VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės Violetos Užringienės kreipimosi, Šiaulių apylinkės teismas nutarė sustabdyti naujai paskirto vadovo darbo sutarties galiojimą iki bus išspręstas ginčas dėl konkurso rezultatų. Buvusi įstaigos vadovė abejoja dėl komisijoje dalyvavusių asmenų ryšių. Žinant komisijos sudėtį (visi savivaldybės administracijos darbuotojai), tarp eilučių galima suprasti, kad kalbama apie jus, komisijos pirmininką. Kaip pakomentuotumėte?
– Dabar labai populiaru paskleisti abejonę. Ir realiai pristatyti kaip jau įvykusį pažeidimą. Pirmiausia, prasidėjus puolimui prieš Raseinių rajono merą dėl komisijos sudarymo, atrodė keista, kodėl neskundžiamas pats mero potvarkis dėl komisijos sudarymo? Būtent šiame dokumente, jo pabaigoje, kaip nustatyta teisės aktuose, parašyta, kad potvarkis gali būti skundžiamas (tiek dėl ligoninės, tiek dėl pirminės sveikatos priežiūros centro). Kodėl jis nebuvo skundžiamas, jei iš karto per beveik visos Lietuvos informacinius šaltinius buvo deklaruojamas neskaidrumas? Tereikėjo užginčyti potvarkį. Bet jis neginčytas. Todėl, sutikite, bet kokie vieši pasisakymai apie neskaidrumą atrodo mažų mažiausiai keistai – jei nesiimama teisinių veiksmų užginčyti visą procesą pačioje pradžioje. O gal čia kaip tik viskas logiška? Gal to siekta? Gal pasirinkta tokia taktika ir tendencinga visuomenės informavimo strategija?
– Būti komisijos pirmininku buvo siūlyta ir kitiems asmenims, tačiau jie, žinodami, kad rinkiminiu laikotarpiu Raseiniuose „užkliūna“ daug kas, atsisakė. Tada ieškota žmogaus, kuris išdrįstų ir „pasisekė“ jums. Ar žinojote šį faktą?
– Žinoma, kad ne. Sveikos emocinės būklės ar blaivios nuovokos žmogus net nutuokti apie tai nebūtų galėjęs. Tačiau tokiomis aplinkybėmis kyla dar daugiau klausimų – kas Raseinių krašte negerai, kad žmonės bijo būti savo miesto ir rajono gydymo ar kitų įstaigų vadovų rinkimų komisijose nariais ar komisijų vadovais? Dar įdomiau, kaip supratau vėliau, čia „visi viską žinojo“ jau, kaip teigiama, birželio pradžioje. Aš tuo metu nežinojau nei apie konkursą, ir juo labiau apie kandidatus. O žiniasklaida, raseiniškiai jau žinojo, kas teistas, kas kandidatuoja, pradėjo plisti informacija apie kažkokias sąsajas. Daug neleistinos informacijos nutekėjimo, intrigų ir t.t. Juodosios technologijos? Bet mes gyvename teisinėje valstybėje, tam yra teismai, galimybė ginčyti sprendimus, nutarimus. Sutikite, atmosfera nėra normali.
– Nesigailite buvęs atrankos komisijos pirmininku Raseiniuose?
– Žinoma, kad daug patogiau būtų buvę nevykti. Ir kai buvo pradėta kurti ir vystyti ši, melagienomis grįsta istorija, neslėpsiu – mieliau būčiau toliau dirbęs savo mylimą darbą. Bet, rajono mero potvarkis jau buvo išleistas – kito kelio nebuvo. Tad situaciją priėmiau kaip pareigą ir taip visada elgiuosi. Suprantama, kad būtų buvę daug patogiau sėdėti „galinėje eilėje“, komentuoti ir už nieką neatsakyti. Tačiau dabar, praėjus šiek tiek laiko, manau, kad tai bus vertinga patirtis. Be to, ir žmonės galės atrinkti grūdus nuo pelų. Ne visada tas kuris šaukia ir rėkia yra teisus. Ir ne visada tas, kuris yra sumaišytas su žemėmis (nesibodint – kandidatai išvadinami nusikaltėliais, taip brukant mintį apie nusikaltimų pasikartojimą – recidyvizmą) yra tikrai blogas. Suprantu, kad tam reikės laiko, tačiau viskas atsistos į savo vietas ir žmonės supras, kas yra kas. Jei klausiate ar „atsukus laiką“ elgčiausi kitaip? Kažin. Suprasdamas tai kaip pareigą – turėčiau elgtis taip pat.
– Ar dažnai jūs dalyvaujate tokio pobūdžio konkursuose, kurie vyksta kituose rajonuose?
– Taip. Pastaruosius penkerius metus jau ne tik Kaune ir Kauno krašte, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Esu kviestas į skirtingus konkursus – ne tik specialistų, bet ir padalinių, centrų vadovų. Apskritai – įvairiose kandidatų atrankose dalyvavau jau studentijos laikais. O sveikatos specialistų konkursuose, kaip komisijų narys dalyvauju pastaruosius 15 metų.
– Remiantis gandais, esate vieno iš Raseinių rajono mero pavaduotojų kursiokas? Artimas draugas?
– (Juokiasi). Dar viena melagiena, sakyčiau net tiesiai – kliedesys. Nei draugas, nei kursiokas. Viešųjų ryšių ir technologijų prasme galėtume sakyti, kad Raseiniuose ir Lietuvoje labai sėkmingai ir melagingai kuriama netikra realybė. Pseudorealybė, kuri brukama žmonėms.
O jei rimtai – beveik prieš metus mes, kaip Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugija, pradėjome rengti ir šiemet sėkmingai įgyvendinome tarptautinį Baltijos šalių renginį Raseinių rajone. Specialybės prasme – unikalų ne tik Raseiniams, bet ir visai Lietuvai. Besirengiant susitikimui, kaip draugijos prezidentas, oficialiai buvau pakviestas į politinio komiteto, kuriame dalyvauja daug medikų, tikinčių savo krašto ir sveikatos įstaigų ateitimi, susitikimą. Liko labai gražus įspūdis. Mielai būčiau sudalyvavęs ir kitur, jei tik būtų kas kvietę.
Mūsų draugija kiekvienais metais vyksta vis į kitą Lietuvos regioną, neskaitant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Per pastaruosius 5 metus buvome Palangoje, Jurbarke, Rokiškyje, Alytuje, Marijampolėje, Birštone, Druskininkuose, o šį rudenį vyksime į Zarasus. Kitais metais – į Varėną. Paprastai draugijos renginiuose dalyvauja rajonų vadovai, politikai, gydymo įstaigų direktoriai, tad visiškai nenuostabu, kad draugijos veikla gerai matoma ir viešinama.
Su jūsų rajono vadovybe turėjau galimybės susipažinti per jau minėtą mūsų draugijos renginį Raseiniuose. Tad tikrai nenustebau, paprašytas dalyvauti Raseinių ligoninės ir poliklinikos vadovų atrankos komisijos darbe. Nesuprantu bandomų primesti kažkokių sąsajų su Raseinių karšto politikais. Jūsų krašto sveikatos įstaigų veiklą puikiai žinau jau keletą metų. Pandemijos metu vadovavau Kauno krašto klinikinės grupės pasitarimams, kuriuose kiekvieną savaitę bendraudavome su Kauno krašto (įskaitant Raseinių) ligoninės vadovais ir gydytojais. Be to, žiūrint iš esmės, specialybinių draugijų įsitraukimas į sveikatos specialistų tobulinimosi ir akreditacijos klausimus yra labai skatinamas net ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Tačiau kažkodėl situacija Raseiniuose parodė, kad būna ir kita medalio pusė.
Šiandien gerai suprantu, kad jūsų merui labai rūpi rajono gydymo įstaigų ateitis. Pavyzdžiui akušerijos skyriaus uždarymas – labai jautri tema. Skyrius uždarytas, nors akušerinių paslaugų jau neteikė aplinkiniai rajonai – Jurbarkas, Kelmė, Kėdainiai. Tad gal Raseiniai galėjo pakovoti už savo daugiau nei 80 metų besitęsusią akušerijos istoriją. 2017 metais apie akušeriją kalbėta, kad tai Raseinių ligoninės perlas (https://lsveikata.lt/medicinos-lyderiai/raseiniu-ligonines-perlas-isgrazintas-akuserijos-ginekologijos-skyrius-7567). Kas tam perlui taip greitai, vos per kelis metus, nutiko, kad jo neliko? Nerimauta ir dėl intensyviosios terapijos, stacionarinės chirurgijos, ortopedijos traumatologijos skyrių veiklos. Juk Raseiniuose sėkmingai atliekamos sudėtingos chirurginės operacijos, sąnarių protezavimas, kuris Raseinių ligoninėje pradėtas vienoje pirmųjų tarp Lietuvos ligoninių ir toliau sėkmingai atliekamas (ypač atsižvelgiant į dabartines laukimo eiles). Dabar matome, kad šis nerimas buvo pagrįstas. Norint ligoninę vystyti – reikia investicijų, už jas reikia kautis, tačiau vos prieš mėnesį, rugpjūčio pirmą dieną, dar nepasikeitus vadovui, visus pasiekę teisės aktai parodė, kad Raseinių ligoninei nenumatytos investicijos. Numatytos kitoms regioninėms ligoninėms, bet ne Raseiniams. Visi suprantame, kad investicijos planuojamos gerokai iš anksto – tad kodėl jos, kažkada anksčiau planuojant, nebuvo numatytos? Kodėl aplenkė Raseinius? Dabartiniai jūsų krašto ir ligoninės vadovai turės daug ką paanalizuoti ir išsiaiškinti.
– Vienas iš argumentų, kad galimai PSPC konkursas vyko neskaidriai yra tai, jog buvusios vadovės teigimu, ne kai kurie kandidatai iš anksto žinojo klausimus. Kaip „gimsta“ komisijos klausimai?
– Taip, mačiau šią neteisingą ir, turbūt galima teigti, melagingą informaciją, kuri buvo platinama. Komisija kaltinama tų pačių klausimų pateikimu tiek Ligoninės vadovo konkurse, tiek Pirminės sveikatos priežiūros vadovo konkurse. Tai melagingas kaltinimas visai komisijai. Klausimai buvo skirtingi. Ir nebuvo niekam žinomi. Net komisijos nariams. Pagal nustatytą tvarką – komisijos nariai jau susirinkę į posėdį – turėjo pareigą pateikti komisijos sekretorei po du, jiems rūpimus klausimus. Taip buvo suformuota 10-ies klausimų grupė. Pirmojo konkurso metu sudaryta 10 klausimų kandidatams pretenduojantiems į ligoninės vadovo poziciją, o antrojo konkurso pradžioje – visiškai nauji, vėl kiekvieno komisijos nario, pretenduojantiems į poliklinikos vadovo poziciją.
Toliau nepagrįstai teigiami ir kiti dalykai. Pavyzdžiui, kad buvo komisijos narių interesų konflikto su kai kuriais dalyvavusiais kandidatais? Ne keliami klausimai – o iš karto metami kaltinimai. Ir tokie kaltinimai iš karto platinami socialiniuose tinkluose. O ar kas juos paneigs?
– Kokie dažniausiai klausimai yra užduodami tokiuose konkursuose?
– Labai įvairūs – nuo teisės aktų išmanymo (ypatingą dėmesį kreipiant pacientų žalos atlyginimo, sveikatos paslaugų teikimo klausimams) iki tikėjimo ligoninės ar pirminio sveikatos priežiūros centro ateitimi ir savo kraštu. Taip pat domimasi ekonominiais ir sveikatos sistemos vadybos, personalo valdymo klausimais. Sutikite, merui, komisijai ir kandidatams buvo daromas didžiulis spaudimas, viešumoje pasirodžius informacijai apie gydytojų pasitraukimą iš ligoninės, paskui poliklinikos darbuotojų raštas. Todėl atrankos metu buvo klausiama, kaip kandidatai spręstų personalo pritraukimo, kolektyvo bendravimo klausimus ir iškilusias problemas.
– Raseinių ligoninė, PSPC šiandien vis dar minimos respublikinėje žiniasklaidoje. Tiek vienoje įstaigoje, tiek kitoje trūksta specialistų. Gal šiuos „skandalus“ mes galėtume aptarti kitu rakursu. Žala reputacijai. Raseinių rajonui, šioms dviem įstaigoms. Medikų bendruomenė nėra itin didelė. Ar tokio pobūdžio „skandalai“ neformuoja įstaigų neigiamos reputacijos?
-Taip, formuoja. Jau seniai specialybinėse ir profesinėse medikų draugijose diskutuojame apie naudojimąsi sveikatos sistema savo interesams (ypač dažnai – politiniams) negalvojant apie žmonių pasitikėjimą gydytojais, slaugytojais ir kitais darbuotojais. Tai daro labai didelę žalą (kartais neatitaisomą) ne tik patiems specialistams, bet ir pacientams, jų pasitikėjimui. O juk žinome, kad pasitikėjimas gydytoju ar slaugytoju labai daug reiškia žmogaus sveikimui.
Visame šiame informaciniame sraute norisi atkreipti dėmesį, kad Raseinių rajono žmonės nusipelno ypatingos sveikatos priežiūros. Todėl labai liūdna, kad tik prasidėjus konkursui dalis ligoninės gydytojų pareiškė pasitraukiantys iš gydymo įstaigos. Juk gydytojas visų pirma pašauktas rūpintis pacientais ir mano supratimu, neturėtų būti išeinama iš darbo dėl kažkokios išankstinės nuostatos ar prielaidų, taip pacientus padarant savo nuomonių ir įsitikinimų įkaitais. Jei pasikeitus vadovui, po kurio laiko traukiasi darbuotojai – tada kas kita. Tačiau čia pasitraukimas buvo deklaruojamas ir vykdomas iš anksto. Ar neatrodo keistai? Vertėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo metu vieninteliame Lietuvoje Raseinių rajone vyksta rinkimai į atsilaisvinusią vietą Seime. Kas galėtų paneigti, kad visi šie įvykiai nėra atsitiktiniai?
– Įstaigų vadovų kadencijų ribojimas. Jūsų nuomone yra geras sprendimas?
– Norėtųsi į šį klausimą pažvelgti kiek plačiau. Tikiu, kad bet kuris naujai išrinktas vadovas tiki įstaiga ir siekia jos klestėjimo. Tad, atėjęs dirbti – įsibėgėja, susipažįsta su įstaigos valdymu, problemomis, galimybėmis. Jis pajaučia kolektyvą, įsigilina ir pradeda veiklą. Pradžia – turbūt turėtų būti lėta. Jis pradeda veikti, auginti organizaciją ir jos kultūrą. Greičiausiai vadovo kreiserinis greitis bus pirmos kadencijos antroji pusė. Logiška, kad esant sėkmei – prasminga suteikti pakartotiną pasitikėjimą tokiam vadovui. Tačiau ir vėliau – kai kuriems sekasi nemažinti tempo. Tai įstaigai gali būti naudinga. Visgi metai bėga ir neišvengiamai kiekvienas mes natūraliai senstame, keičiamės ir pavargstame. Keičiasi ir mūsų pomėgiai, norai ir prioritetai. Požiūris į gyvenimą. Tad natūralu, kad praleisti visą gyvenimą vienoje pozicijoje ir ypač laukiant natūralaus užtarnauto poilsio – įstaigai, jos augimui ir klestėjimui tikrai tampa nenaudinga. Todėl vadovų kaitą reikėtų priimti kaip natūralų procesą. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad labai patyręs vadovas gali „susitarti su kolektyvu“ ir atrodys, kad čia puiki vadyba ir ramybė, bet tai nebūtinai lems įstaigos augimą, teikiamų paslaugų gerėjimą. O sveikatos sistemoje – geresnę sveikatos priežiūrą.
