Atėjus pavasariui vis dažniau džiugina saulėtos dienos ir šiltėjantis oras. Tačiau kartu su atodrėkiu atsiranda ir pavojų – vienas jų yra plonas, tirpstantis ledas.
Ledas pavojingas tiek žiemos pradžioje, kai jis dar nesusiformavęs ir per plonas išlaikyti žmogų, tiek atšilus orams, kai ima sparčiai tirpti. Nepaisydami rizikos žmonės kelia pavojų ne tik sau, bet ir juos gelbėti skubantiems specialistams.
Prieš Naujuosius metus vandens telkinius buvo sukaustęs šaltis, tačiau susiformavęs ledas vietomis tebėra plonas. Jo storėjimą lėtino gausus sniegas – jis veikia kaip izoliacinis sluoksnis. Po sniegu ledas dažnai būna dar silpnesnis, todėl kyla pavojus tiek žvejams, tiek mėgstantiems pasivaikščioti ar pačiuožinėti.
Kada ledas laikomas saugiu?
- Ledas laikomas tvirtu, kai jo storis siekia daugiau nei 7 cm – toks gali išlaikyti vieną žmogų.
- Jei ant ledo yra grupė žmonių, jo storis turėtų būti ne mažesnis kaip 12 cm.
- Tvirtas ledas paprastai būna melsvo ar žalsvo atspalvio.
- Baltas, matinis ar gelsvas ledas – netvirtas ir pavojingas.
Plonesnis ledas dažniausiai būna:
- prie krūmų, medžių, nendrių,
- vietose, kur įšąlę šakos ar kiti daiktai,
- ten, kur įteka upeliai ar yra šaltinių,
- prie kranto,
- po sniego pusnimis.
Kaip saugiai elgtis ant ledo?
Prieš lipdami ant ledo įsitikinkite, ar nėra jau pramintų takų ar pėdų – tai gali būti saugesnis kelias. Vis dėlto būtina turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jei sudavus lazda pasirodo vanduo – nedelsdami grįžkite atgal.
Eiti reikėtų atsargiai, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jei esate su slidėmis, atsisekite tvirtinimus, kad prireikus galėtumėte jas greitai nusimesti. Slidžių lazdas laikykite rankose, bet neprakiškite plaštakų pro kilpas.
Jei ant ledo yra keli žmonės, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 5 metrų atstumas. Ypač atsargūs būkite prie kranto ir atodrėkio metu. Nepalikite vaikų be priežiūros – jie dažnai renkasi žaisti ant ledo.
Jei įlūžote
Svarbiausia – nepanikuoti. Ropškitės į tą pusę, iš kurios atėjote, nes ten ledas jau atlaikė jūsų svorį.
Ant ledo šliaužkite plačiai ištiesę rankas, kad padidintumėte atramos plotą. Pirmiausia užgulkite krūtine, tuomet atsargiai iškelkite vieną, paskui kitą koją. Išlipę neskubėkite stotis – nusiridenkite kuo toliau nuo eketės ir tik tada kelkitės.
Pasiekę krantą, kuo greičiau judėkite ir ieškokite šiltos vietos.
Jei pastebėjote skęstantį žmogų
Nedelsdami šaukite, kad skubate į pagalbą. Prie eketės artėkite labai atsargiai, geriausia – šliaužte. Jei turite, po savimi pasitieskite slides ar lentą.
Prie pat eketės krašto artintis negalima – ledas gali įlūžti. Skęstančiajam ištieskite slidę, lazdą, lentą ar numeskite virvę. Galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jei gelbėtojų keli, galima sudaryti grandinę, laikantis vienas kitam už kojų.
Ištraukus žmogų, kuo greičiau gabenkite jį į šiltą vietą, perrenkite sausais drabužiais, duokite šiltos arbatos ir suteikite pirmąją pagalbą.
Žvejams – privaloma saugos priemonė
Visi žvejojantieji ant ledo privalo turėti smaigus – nepriklausomai nuo ledo storio. Jie turi būti laikomi taip, kad įlūžus būtų galima greitai panaudoti.
Deja, kasmet prasidėjus poledinei žūklei gelbėjimo tarnyboms tenka skubėti į pagalbą neatsargiems žvejams.
Informaciją parengė Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Artūras Vilčinskas.
