Senojo miesto beieškant. Raseinių centrinė aikštė

Raseinių krašto istorijos muziejus

Iki II pasaulinio karo Žemaičio aikštė Raseiniuose turėjo gerokai kitokį vaizdą. Skyrėsi ne tik pastatų užstatymas, bet ir gatvių tinklas. Aplink aikštę gyveno prekybininkai, rikiavosi eilė įstaigų ir įvairiausių parduotuvių.

Žemaičio aikštės panoramą, kaip ir patį miestą, neatpažįstamai pakeitė 1944-ųjų vasarą vykę karo veiksmai. Tada daugiau nei 90 procentų miesto pastatų buvo nušluota nuo paviršiaus, o kartu ir neįkainojama dalis mūsų visų istorijos. Karo subjaurotą Raseinių vaizdą iš paukščio skrydžio užfiksavo vokiečių lakūnai. Neįtikėtina, bet Nepriklausomybės paminklas „Žemaitis“ vienintelis didingai išliko stovėti.

Pokariu aikštės vaizdą formavo ne tik senųjų pastatų griuvenos, bet ir naujosios statybos. Miestas atstatytas ir plėstas vadovaujantis jau naujais planais.

2025 metais siekiant ištirti ir aptikti buvusio aikštės užstatymo liekanas bei užfiksuoti struktūras, atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Jų metu ištirti septyni šurfai – viso 45 m2 dydžio plotas. Tyrimams vadovavo archeologė Daiva Šimkevičienė, UAB „Statybų archeologija“ (Klaipėda). Užsakovas Raseinių rajono savivaldybė.

Tyrimų metu surinkti radiniai perduoti Raseinių krašto istorijos muziejui nuolatiniam saugojimui. Šie radiniai yra senųjų Raseinių istorijos liudytojai – eksponuojami parodoje.

Čia lyg „Žemaičio“ akimis, apžvelgiama, kaip viskas atrodė iki praūžiant karo audrai. Kas ir kur stovėjo, padeda nustatyti amžininkų prisiminimai, to meto žinynai, senosios fotografijos, tarpukario telefonų knygos.

Tačiau išsamiausią prieškario aikštės ir miesto aprašymą 1967-aisiais sudarė raseiniškis, Mokytojų knygyno vedėjas Antanas Gudas, 1940 metais trumpai dirbęs ir miesto burmistru. A. Gudas mėgo viską smulkiai užrašinėti ir saugoti įvairius artefaktus, taip palikdamas šiandien neįkainojamus prisiminimus apie Raseinių miestą. Jo rankraštis saugomas Raseinių krašto istorijos muziejuje.

Parodoje eksponuojami radiniai ir fotografijos iš archeologinių tyrimų, kiti muziejuje saugomi artefaktai ir senosios Raseiniuose tarpukariu dirbusių fotografų – D. Zolino, J. Skrinskio, M. Liudgino ir kitų – fotografijos, kviesdamos gaivinti istorinę atmintį apie mūsų miestą.

Po dalelę lipdant senosios aikštės vaizdą, remtasi tarpukario laikraščių aprašymais, kraštotyrininko J. Brigio medžiaga ir kitais šaltiniais, leidžiančiais nusikelti šimtą metų atgal ir užsukti į to meto pagrindinę miesto aikštę. Tad kviečiame eiti drauge.

Paroda atvira nuo 2026 m. balandžio 16 dienos.