Jonas Brigys, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos bibliotekininkas
Knygos paskirtis – saugoti atminti, priminti istoriją ir tas žinias perduoti kartoms ateities. Tačiau ir pačios knygos turi savo istoriją, kurią liudija įrašai, pastabos paraštėse. Ne veltui senovės Romos rašytojas Terencijanas Mauras sakė Habent sua fata libelli – knygos turi savo likimus. Tą dešimtmečių, o senesnių leidinių ir šimtmečių istoriją liudija knygose likę ženklai. Jie gali būti visai neiškalbingi, anonimiški (ką gali pasakyti vien tik inventorinis numeris), tačiau neretai jie liudija savininko meninį skonį (ir finansines išgales), primena jo likimą, pačios knygos keliones laike ir erdvėje.
Visa tai vadinama vienu žodžiu – provenieñcija. Anot knygotyrininkų dr. Tomo Petreikio ir Jolitos Steponaitienės, šis terminas išsirutuliojo iš prancūziško žodžio provenance (lot. provenio – kylu, atsirandu) ir yra leidinio ar kito dokumento priklausymo (nuosavybės) nustatymo ženklas. Dažniausiai naudoti provenienciniai ženklai: dokumente esantys asmenų ir institucijų įrašai ranka (autografai, inicialai, dedikacijos, ženklai ir kita), protoekslibrisai (heraldinis dekoravimas), ekslibrisai, superekslibrisai, antspaudai, lipdės (spausdinti lapeliai su asmens vardu ar institucijos pavadinimu, užfiksuota saugojimo vieta ir / ar tema), marginalijos.
Šiais metais Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka mini 105 metų sukaktį. Ta proga skaitytojams siūlome bibliotekos Knygos muziejuje apžiūrėti parodą „Ekslibrisai, autografai ir proveniencijos: knygos istorijos liudininkai“. Joje pristatome dalį mūsų bibliotekos iki 1940 m. išspausdintų leidinių fonde saugojamų leidinių, kuriose liko ženklai, pasakojantys jų likimus. Mūsų pasididžiavimas – trys knygos, kuriose yra liudijimai, kad jas lietė Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai Mykolas Biržiška, Antanas Smetona ir Kazimieras Šaulys.
Bibliotekoje taip saugojamos kitiems tarpukario Lietuvos valstybės, visuomenės veikėjams, ministrams, vyskupams, svarbiausioms valstybės institucijoms priklausiusios knygos. Gaila, II pasaulinio karo ugnyje pražuvo visos iki 1944 m. sukauptos Raseinių viešosios bibliotekos knygos. Tačiau pavyko surinkti šiek tiek leidinių, kurie primena kitų Raseinių krašto bibliotekų istoriją. Pirmiausia paminėtinos Raseinių gimnazijos bibliotekai priklausiusios knygos. Vertingas 1903 m. išleisto įstatymų sąvado priešlapyje ir antraštiniame lape likęs, iš pirmo žvilgsnio nepastebimas, gotikinį šriftą imituojantis reljefinis įspaudas. Jis liudija, kad knyga priklausė Blinstrubiškių dvaro savininkui Kazimierui Jančiauskui (Казимиръ Кипрiянoвичъ Янчевскiй.)
Visus neabejingus knygai, jos istorijai balandžio 30 d. 12 val., kviečiame apsilankyti Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Knygos muziejuje vyksiančiame naujos ekspozicijos pristatyme.
Iliustracijos:
Knygos muziejaus durys (parašo gal ir nereikia…)
Knyga, priklausiusi Raseinių gimnazijos bibliotekai
Kazimiero Jančiausko nuosavybę patvirtinantis reljefinis įspaudas knygos priešlapyje
Vyskupo Vincento Borisevičiaus asmeninės bibliotekos knyga
Knyga, dedikuota prezidentui Antanui Smetonai
The concept of provenance beautifully highlights the value of physical history. It reminds us that stories aren’t just in the text, but in the artifacts themselves. Digitally, we can extend this preservation by animating these remnants, turning old photos into dynamic narratives using tools like AI Old Photo to Video. A powerful blend of history and technology!