Seimas ketvirtadienį priėmė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis pirmą kartą įtvirtintos aiškios šildymo sezono pradžios ir pabaigos datos. Nuo šiol šildymo sezonas visoje Lietuvoje truks nuo spalio 1-osios iki balandžio 30-osios.
Iki šiol vieningos šildymo sezono pradžios ir pabaigos datos nebuvo nustatytos. Sprendimą, kada pradėti ar baigti šildymo sezoną, savo teritorijoje priimdavo savivaldybės, atsižvelgdamos į faktinę oro temperatūrą ir meteorologų prognozes. Dėl to skirtinguose šalies miestuose ir rajonuose šildymas neretai būdavo įjungiamas ar išjungiamas nevienodu metu.
Pagal naująją tvarką šilumos tiekėjai nuo spalio 1-osios iki balandžio 30-osios privalės būti pasirengę tiekti šilumą, kad atšalus orams pastatuose būtų užtikrinta tinkama temperatūra.
Įstatyme taip pat apibrėžta šaltojo metų laiko sąvoka. Juo bus laikomas laikotarpis, kai trijų parų iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra neviršys 10 laipsnių šilumos. Tokie atšalimai bus priskiriami šildymo sezonui net ir tuo atveju, jei jie pasitaikys už nustatytų sezono ribų.
Vis dėlto kai kuriais atvejais sprendimus ir toliau priims savivaldybės. Jos išliks atsakingos už šildymo sezono pradžią pastatuose su nemodernizuotais šilumos punktais, taip pat švietimo įstaigose bei kitose institucijose.
Už Šilumos ūkio įstatymo pataisas balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė 22 parlamentarai.
Gyventojų laukia ir dar vienas pokytis. Nuo 2027 metų gegužės sąskaitos už šilumą bei karštą vandenį gyventojams bus teikiamos elektroniniu būdu. Popierinės sąskaitos bus siunčiamos tik tiems vartotojams, kurie patys išreikš tokį pageidavimą.
Tikimasi, kad šie pokyčiai ne tik suvienodins šildymo sezono reguliavimą visoje šalyje, bet ir sumažins administracines išlaidas bei paskatins gyventojus dažniau naudotis elektroninėmis paslaugomis.
