Į Raseinių krašto istorijos muziejų atvyksta dvi naujos parodos! Atidarymas jau rugpjūčio 7 dieną (ketvirtadienį), 16 valandą – nepraleiskite progos pabendrauti su autoriais ir kartu pasinerti į meno pasaulį.
Jungtinė dailininkės Ilonos Janulienės ir fotomenininko Alvydo Šalkausko paroda „Nostalgija“
„Ši paroda – tai mano fotomontažų „Vizijos“ tęsinys. Ji keliauja vis pasipildydama naujais darbais. Tai – mano klaidžiojimas po vizijų, sapnų, emocijų, vaizdinių pasaulį. Tai – mano kūrybinio žaidimo dalis, kur kiekvienas gali atrasti sau priimtinus vaizdinius, spalvas, faktūras. Tai – realūs vaizdai, daiktai, persipynę su mano vaizduotės pasauliu“, – mintimis apie parodą dalinasi fotomenininkas Alvydas Šalkauskas.
„Šią parodą galima pavadinti tęstine, po „Kelionė(S)“, „Ten, kur jūra susitinka su dangumi“, „Sugrįžimai“. Kodėl būtent Nostalgija?! Nes ji turi daug Veidų. Tai vis pasikartojantys sugrįžimai į praeitį, ilgesingai idealizuojant prisiminimus, emocijas, kartu – tai ir reakcija į netektis, praradimus.
Ši paroda – dar viena vizualinė KELIONĖ per asmeninių būsenų, emocijų, vaizduotės pasaulius, paslėptus pasaulius. Tai PASAKOJIMAI apie Trapumą, Ilgesį, ir apie Šviesą. Kiekvienas kūrinys – tarsi sustabdytos emocijų, išgyvenimų akimirkos, kuriose fantazija susilieja su realybe.
Paroda atvira tiems, kurie vaizduose ieško prasmės, kuriems svarbus gilesnis sluoksnis, tylus pokalbis su pačiu savimi“, – sako dailininkė Ilona Janulienė.
Fotomenininko Alvydo Šalkausko fotografijų paroda „Žaidimai šviesa“
Apie šią parodą publicistas, Šiaulių „Laiptų“ galerijos renginių organizatorius Ričardas Jakutis sako:
„Šiandienos pasaulyje primiršta klasikų mintis, kad grožis išgelbės pasaulį. O kas yra tas tikras grožis? Paklausite. Grožis – tai neatrasta šalis, kurios vis ieškai. Yra laukinis, apnuoginantis grožis, nusėtas pievomis, kalnais, jūra, upėmis, gėlių kilimais ir bangų mūša. Yra ir kitas grožis – kuriamas žmonių. Muzikoje grožiesi garsais, dailėje –atspalviais, meninėje fotografijoje – įamžintais kadrais. Visi pripažins, kad grožio tema – sena kaip pasaulis. Grožis gimsta, gyvena ir miršta. Bet didysis grožis – amžinas.
Ar šiandien dar gali patraukti nuogo žmogaus nuotraukos? Kad ir tokio tobulo kaip moteris. Atrodo, viskas išfotografuota, matyta, rodyta. Atrodo, jokių atradimų šiame lauke nebepadarysi. Bet Alvydas Šalkauskas ryžtasi. Jauti, autorius žino, kad pasiseks. Kitaip to nedarytų.
Paroda – juodai balta kupina fantazijų. Tai atspindi ir pavadinimas. Parodyti negrožį nėra sunku, tačiau parodyti grožį yra daug sunkiau. Koks yra grožio idealas? Pastangos, kurias dedame siekdami „idealo“ yra, žinoma, santykinės, nes grožio standartai taip pat yra kintantys.
Grožis ramina. Graži moteris patogiai jaučiasi savo moteriškame grožyje. Su ja gera. Jūs atsipalaiduojate ir dar kartą patikite, kad viskas bus gerai. O neramios širdies moteris priekaištauja pasauliui. V. Šekspyras sakė, kad tokia moteris – kaip sudarkytas fontanas – purvinas, liguistas, drumzlėtas, netekęs grožio. Pro tokias moteris parodos autorius praeina ir kiekvienoje ieško tik grožio.
Dar girdėjau taiklų posakį: „Grožis kviečia“. Ką reiškia pamatyti gražų vaizdinį? Jis jus apžavi. Norite žiūrėti ir žiūrėti. Grožis guodžia. Jame yra kažkas giliai gydančio. Kai žmogus apimtas praradimo skausmo, tik grožio dovana kalba pakankamai arba teisingai.
Kai kurios fotomenininko moterys tarsi išplaukia iš sapnų. Regi, kad kitas autorius tokios moters nesusapnuotų, nes dviem sapnuoti tą pačią moterį matematiškai neįmanoma. Ji kito nuotraukose atrodys kitaip.
Ir dar. Alvydo Šalkausko moterys paskendusios laukime. Bet laukime ir paslėpta ta magiška nuotaika. Net negausūs nuotraukose regimi daiktai tampa istorinės atminties nešėjai. Paroda tarsi nukelia į meilės šventojo Valentino laikus, kai šv. Valentinas kalėjime laukdamas bausmės įvykdymo, persisvėręs per savo kameros langą skindavo šalia esančių žibuoklių lapus ir ant jų užrašęs meilės žodžius, siųsdavo liūdinčioms moterims, o balti balandžiai juos joms nunešdavo“, – sako Ričardas Jakutis.
Abi parodos – „Nostalgija“ ir „Žaidimai šviesa“ Rseinių krašto istorijos muziejuje viešės iki 2025 m. spalio 3 dienos.
Prisistato autoriai
ILONA JANULIENĖ
Gimiau Šiauliuose, ten pat baigiau ŠU dailės fakultetą. Dalyvauju parodose nuo 1990 m., esu surengusi virš 40 personalinių parodų. Aktyviai dalyvauju įvairiuose meno projektuose Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Armėnijoje, Graikijoje, Azerbaidžane, Prancūzijoje, Albanijoje, Italijoje). 2012 m. suteiktas Meno kūrėjo statusas. Šiuo metu gyvenu ir kuriu sodyboje, Kernavės seniūnijoje. Kontaktas: ilonajanuliene@gmail.com
ALVYDAS ŠALKAUSKAS
Gimiau 1958 metais Molėtų miestelyje. 1985 m. baigiau Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto Dailės fakultetą (dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija). Po baigimo likau jame dirbti. Iš pradžių Piešimo katedroje, vėliau Pedagogikos fakultete Dailės didaktikos katedroje. Čia ir prasidėjo mano kūrybos kelias. Iš pradžių su grafikos darbais, ekslibrisais. Vėliau kūrybos kelias pasuka į odos plastikos žanrą. Šis etapas tęsėsi apie dešimtmetį. Tuomet parodose jau dalyvavau ne su grafikos darbais, o su meniniais odos dirbiniais. Surengtos dvi autorinės parodos. Nuo 2004 metų pradėjau dirbti Šiaulių dailės mokykloje. Vedžiau fotografijos ir skulptūros pamokas. Dailės mokykloje dirbau 18 metų.
Šiuo metu gyvenu netoli Trakų, vaizdingos gamtos apsuptyje. Nuo 2006 metų parodose pristatau savo foto kūrybą. Dalyvauju grupinėse parodose, pleneruose. Rengiu autorines parodas. Per šį laikotarpį esu surengęs apie 30 autorinių parodų. Foto darbai buvo eksponuojami ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Surengta ne viena paroda virtualioje erdvėje (Lietuva, Graikija, Indija). Fotografijos spausdintos žurnaluose ir leidiniuose: „Anima mundi academia Art magazine“ ir „Goddessarts Magazine“; „Transcendental Encounter“ Don Armando S. Reschini Museum, „Šiauliai: Kūrėjai. Ketvirtas išmatavimas“ ir „Kelmės krašto Kultūros paveldas dailininkų kūryboje“.
Nuo 2013 metų esu Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, turintis LR meno kūrėjo statusą. O nuo 2022 metų – ir Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacijos narys.
