2021 m. rugsėjo 20 diena
Prasiveržiau iš namo. Su Galimybių pasu nusprendžiau papietauti. Išvijo. Nuėjau į parduotuvę – išvijo, bandžiau patekti į kaimo kapelos koncertą –išvijo, žmonės, mus Vyriausybė apgaudinėja, iš to paso jokios naudos. Nuėjau į mišką, pasą užkasiau. Aptikau, kad per grumtynes su kaimynais netekau žemėlapio. Užsinorėjau valgyti. Žinau, kad baravykai dygsta po ąžuolais. Susiradau ąžuolą, grybų nebuvo, atsisėdau laukiau, kol išdygs. Meditavau, kaip prisakė Lao Dzė. Užmigau. Pabudus baravykų neradau. Prie žeminės aptikau 37 numerio aukštakulnių pėdsakus. Gali būti, kad aš čia ne vienas.
2021 m. rugsėjo 21 diena
Miške radau dviejų sudraskytų vištų plunksnas. Ženklai vis aiškiau rodo, kad aš čia ne vienas ir mano atsargoms gresia pavojus. Grįžau į miestą. Baigėsi grynieji pinigai, bankomatas pareikalavo suvesti ne tik kodo skaičius, bet ir galimybių paso numerį. Nusprendžiau paieškoti taros. Tai pasirodė ne taip paprasta. Prie konteinerio teko susiremti su dviem skiepytais bomžais, kurie turėjo kablius. Paėmė į nelaisvę. Nusivedė, pasirodė, kad tai skiepytųjų religijos išpažinėjai. Į mane žiūrėjo su užuojauta, davė lankstinuką su surašytomis maldomis. Viena vadinosi „Tikiu į mokslą Visagalį“, kita „Sveikas skiepe, malonės pilnasai“. Po maldų buvo liudijimai. Vienas bomžas aiškino apie dezinfekcijos būtinybę, geriausiai spiritu, pandemijos sąlygomis, po to kalbėjo moteris, kuri sakė, kad buvo Ona, bet sužinojusi, kad mirė 109 Onos, pasiskiepijo ir pasikeitė vardą į Džeraldą, nes statistika parodė, kad nė viena Džeralda nemirė. Sakė, kad tuo pačiu bandė pasikeisti ir lytį. Jai beveik pavyko, nes vyrai nustojo prie jos kibti, bet užmegzti romantinių santykių su moterimis neturi laiko, nes konteineriai reikalauja nuolatinės priežiūros, tuo labiau, kad tokie kaip aš kėsinasi. Mane paleido tik todėl, kad pasakiau, kad esu inteligentas ir konteineriuose ieškau išmestų knygų. Turėjau kaip tik vieną Remarko – jiems parodžiau. Nuėjau prie parduotuvės. Stovėjau. Kažkoks vaikas davė sausainį.
2021 m. rugsėjo 22 diena
Iš atminties bandžiau miške atsikasti mėsos kukulių konservų. Kastuvas dungtelėjo į dėžę. Ištraukiau. Atsidariau. Ten radau:
1.Tris skardinėles alyvuogių be kauliukų.
2. Pakelį dietinės varškės.
3. Du pakelius skrudintų žemės riešutų po 50 gramų.
4. Tris dėžutes „Tik Tak“ saldainių.
5. Butelį„Borzomi“ vandens.
Likusį dėžės turinį sudarė rūbai, moteriškas apatinis trikotažas (maudymosi kostiumėlius radau tris. Du buvo ištisiniai, vienas – dviejų dalių), makiažo rinkiniai ir įvairūs įtaisai, kurių paskirties nežinau. Pagalvojau, kad susidūriau su kontrabanda. Gal net iš Baltarusijos. Svarsčiau, gal reiktų kur pranešti? Paskui nusprendžiau kovoti su kontrabanda savo jėgomis. Maistą suvalgiau. Pasiėmiau 2 dalių maudymuką, nes iš jo galima pasidaryti dvi kaukes veidui. Dėžę vėl užkasiau. Miške kvepėjo kažkuo, kas priminė odekoloną „Krasnaja Moskva“. Vėl radau aukštakulnių pėdsakus. Ko gero, labutinai. Prie konteinerio radau unitazą, parsinešiau į mišką, užkasiau. Baigiau įsirengti žeminę. Vieną sieną aptraukiau senu tentu su užrašu „Geri vaikai tėvų nelanko“. Pritrūko kažkokio meninio akcento. Iškabinau Šimonytės, Dulkio ir Gentvilo rinkiminius plakatus. Iš dviejų R-14 ratlankių susimontavau portatyvinį židinuką. Užsivirinau vandens. Išsiploviau kojines. Apžėliau, baigėsi peiliukai, bandžiau nusiskusti dalgiu. Pagalvojau, kad vis dėlto dalgio kotą reikėjo nusiimti.
