Raseinių rajone yra mylimos įstaigos, mylimos seniūnijos, mylimos mokyklos ir jų vadovai. Yra ir nemylimi. Štai tiems gyventi yra ženkliai sunkiau. Išklausius Girkalnio pagrindinės mokyklos direktoriaus Vytauto Bulotos kyla daug klausimų. Pavyzdžiui, koks planas kaimiškoms mokykloms? Kokia savivaldybės administracijos specialistų funkcija? Padėti, patarti įstaigų vadovams, ar paklusti valdžios įnoriui vienus mylėti, kitus pakęsti? O nemylimų įstaigų vadovams tenka kovoti ir laukti šviesesnės ateities. Arba naujos valdžios…
Girkalnio pagrindinės mokyklos vadovo laiškas, kuris buvo dedikuotas visiems tarybos nariams ir žiniasklaidos atstovams:
„Kreipiuosi į jus jau tradiciniu tapusiu, kasmetiniu prašymu, atkreipti dėmesį, kad Raseinių r. Girkalnio pagrindinei mokyklai numatytos svarstomo 2023 metų biudžeto lėšos nepagrįstai neatitinka mūsų įstaigos poreikių. Pirmiausiai trūksta darbuotojų atlyginimams net beveik 50 tūkst. eurų (tiksliau būtų 48585 eur)! Taip pat, kaip ir visos kitos mokyklos, teikėme prašymą dėl lėšų materialinei bazei atnaujinti, nurodydami 30 000 eur sumą ir kokiems darbams jos būtų reikalingos.
Teigiu nepagrįstai visų pirma todėl, jog negavome atgal jokio paaiškinimo, kodėl mūsų mokyklai prašomų lėšų nebus skirta sumoje net 80 tūkst. eur! Ar čia nauja kažkokia nerašyta tvarka įsigaliojo, kad niekas nesivargina aiškinti? Juk tą poreikį pateikiame rašte, ir, kaip anksčiau būdavo, į raštus paprastai atsakydavo. Dabar kažkodėl turi brautis į komiteto posėdį, kad kokį nors atsakymą gautum. Beje, papulti ten irgi nėra taip paprasta, pasirodo žmonės kažkodėl išsigąsta nuo tokių sumanymų, todėl turėjau prašydamas pridėti ir reglamento punktą, įrodantį tokią teisę, vietoj to, jog būtų savaime suprantama pakviesti įstaigų vadovus, išsiunčiant jiems prisijungimo nuorodas bent jau tada, kai svarstomi tokie klausimai, kaip metinis biudžetas! Žodžiu, žiūrėk transliaciją per Youtube‘o kanalą ir neklausinėk. O, jei rimtai, tai mano galva, tokia vyraujanti atmosfera savivaldybėje nėra demokratinės institucijos elgesys, o ir ten įsijautę nerašytų taisyklių kūrėjai irgi nėra amžini šeimininkai, o tik laikini tarnautojai, įsipareigoję dirbti visų mūsų gyventojų, įmonių įstaigų, organizacijų bei verslo atstovų labui.
Bet sugrįžkite prie biudžeto. Kodėl priimami tokie sprendimai kaip neskirti pakankamų lėšų darbuotojų darbo užmokesčiui, nieko nepaaiškinant? Juk skaičių mes patys taigi neišsigalvojame, poreikį paskaičiuoja savivaldybės darbuotojai iš centralizuotos buhalterijos. Na, taip, kai švietimo komiteto posėdyje gavau progą pasiaiškinti, supratau, kad mūsų teikiamas poreikis buvo sumažintas dėl to, jog mes nusprendėme darbuotojams (pasinaudodami proga keisti koeficientus, nes nuo sausio 1 d. jie kilo) iš galimų koeficiento žirklių pasirinkti vidurinę poziciją, nors prieš tai mūsų mokyklos darbuotojams buvo skiriami tik patys mažiausieji koeficientai daugelį metų. Manau, kad priėmėme sąžiningą sprendimą, nes kitose mokyklose tokiems pat darbuotojams seniai mokami vidurkiai, o kaip pavyzdys tokios nelygybės, tai vienas specialistas dirbantis ir mūsų, ir kitoje rajono mokykloje už tą patį darbą gaudavo skirtingą atlygį (pas mus minimalus koef., kitoje mokykloje- vidurkis). Būtent tokia situacija, manau, pažeidžia lygių galimybių principą ir leidžia manyti, kad vienos mokyklos yra mylimos labiau nei kitos.
Na, bet tiek jau to, sakykim, mūsų sprendimas nustatyti darbuotojams koeficientų vidurkius išaugino teikiamo lėšų poreikio skaičių. Bet ne tiek, koeficientų skirtumas, jei būtume rinkęsi minimalųjį yra apie 20 tūkst., ne daugiau. Jei trūkumas būtų tik tiek, tai gal susiveržtume diržus ir išgyventume. Tačiau be to vis tiek trūksta dar 30 tūkst. eur darbuotojų atlygimams. Deja, kodėl lėšos nenumatytos, ar bus jos skirtos vėliau, niekas nepaaiškino..
Dabar dėl lėšų materialinei bazei atnaujinti. Vėl gi ta pati istorija. „Myliu nemyliu“, jokių kriterijų, jokių paaiškinimų… Vieniems skirta, kitiems – 0. Gerb. tarybos nariai, šios lėšos yra labai reikalingos ir ypač tokioms mokykloms, kaip mūsų, kurios neturėjo pilnos renovacijos (nors kai jungė darželį prie mokyklos kažkas žadėjo tokią galimybę), kurioms kasmet gyvybiškai būtina atsinaujinti erdves, komunikacijas, inventorių, kad būtų užtikrintos ugdymui sąlygos. Mes niekad neprašome kažkokių nerealių sumų, patys, turimais darbuotojais, atliekame darbus, tad gal net ir nesugebėtume daugiau padaryti, įvertinant pajėgumus ir laiko santykį. Viskas pamatuota ir reikalinga. Be to artėjant galimybei didesniems mokykloms gauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programos finansavimą, savivaldybei skirti tokias nedideles sumas, manau, nebūtų jau tokia nepakeliama našta.
Esu įsitikinęs, kad tai tik požiūrio klausimas. Būkit sąžiningi ir pasakykite patys sau, ar jūs esate tie, kurie nemato tokių mažesnių mokyklų perspektyvos (nors mūsų mokykla ne tokia jau maža, 2,5 karto viršijame 60 mokinių leidžiamą ribą) ir jos bus sekančios uždarymo eilėje, kuomet tik baigsis rinkimai? Turbūt dabar nepatogu ir rizikinga būtų taip atsiskleisti rinkėjų akivaizdoje, todėl galimai bandoma kitais būdais tokias mokyklas riboti, bandant karpyti valdymo etatus (turbūt prisimenate), neskirti pinigų materialinei bazei, dabar net darbo užmokesčiui, nuolat kalbėti netiesą apie neva vis mažėjantį mokinių skaičių (nors kasmet teikiame jums ataskaitose skaičius, rodančius stabilumą), žodžiu, tokiu būdu galimai sudaryti sunkumus mokyklai užtikrinti tinkamas sąlygas organizuojant ugdymą ir tikėtis, jog gal mes patys nuleisime rankas.
O gal jūs esate visgi kitokio požiūrio, kaip ir aš, kurie kaip tik mato tokių mokyklų šviesią ateitį, su mažomis klasėmis, kuriose žymiai paprasčiau sukurti saugią, savitarpio pagarba grįstų santykių atmosferą, teikti individualizuotą ugdymą , ypač pasitinkant įtraukaus ugdymo iššūkius? Juk specialiųjų poreikių vaikams mažose ir jaukiose mokyklose yra daug didesnės galimybės sukurti artimesnį ryšį nei didelėse, 30 mokinių klases turinčiose mokyklose. O kad mes sugebame organizuoti kokybišką švietimo pagalbą visokių poreikių vaikams jau pastebėjo ir įvertino švietimo pagalbos centro vadovai ir specialistai. Paklauskite jų, tai tiesa, o dar geriau, imkite ir patys atvažiuokite, patys pamatysite, nereikės tikėti visokiais pramanais. Ir, žinoma, kita, manau, labai svarbi tokių mokyklų paskirtis – tai tas daugiafunkciškumo vaidmuo, mokykla – tai visų tokių miestelių, seniūnijų centrų bendruomenių kultūrinis, socialinis ir bendruomeninis ir visoks kitoks centras, tiesiogiai įtakojantis to krašto gyvenimo kokybę. Argi ne Raseinių rajono 2021-2030 metų strateginiame plėtros plane puikuojasi vizija „Raseinių kraštas patrauklus gyventi, investuoti ir svečiuotis“ Nagi pabandykit įsivaizduoti tą gerumą, jei mietelyje neliktų švietimo įstaigos, pvz. tame pačiame Girkalnyje ar būtų patrauklu apsigyventi jaunai šeimai, jei vietoj mokyklos styrotų pastatas-vaiduoklis? Tad jei nenorime sulaukti tokios „plėtros“, turime dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta, jog mokykla ir jos paslaugomis besinaudojančiais gyventojais bus tinkamai pasirūpinta.
Gerb. tarybos nariai, ačiū, kad išklausėte, nebandysiu jūsų daugiau įtikinėti, tiesiog linkiu jums priimti sprendimus, atitinkančius jūsų tikrąjį požiūrį ir neklaidinti nei savęs, nei visuomenės. Sėkmės jums jūsų atsakingame darbe,” – rašė įstaigos vadovas V. Bulotas
